Daug metų atrodė, kad tai nesibaigianti istorija: pavasarį sukame laikrodžius valanda pirmyn, rudenį – atgal. Vieni tai vadina smulkmena, kiti – tikru košmaru, nes kiekvieną kartą reikia iš naujo derinti miego ritmą, o kartais net tenka atsibusti ne laiku į darbą.
Dabar šis klausimas vėl grįžo į Europos Parlamento darbotvarkę. Politikų rankose – sprendimas, kuris gali baigti dešimtmečius gyvavusią praktiką ir palikti tik vieną nuolatinį laiką: vasaros arba žiemos.
Kada sukiosime laikrodžius šiemet?
Šiemet Lietuvoje laikrodžius teks sukti 2025 m. spalio 26 d. naktį – trečią valandą ryto laiką suksime valanda atgal, tad miegosime ilgiau.
Palyginimui:
- 2024 m. žiemos laikas įsigaliojo spalio 27 d.,
- 2023 m. – spalio 29 d.,
- 2022 m. – spalio 30 d.,
- 2021 m. – spalio 31 d.
Atrodytų – kas čia tokio? Tačiau mokslininkai primena: viena papildoma valanda nėra tokia nekalta, kaip atrodo.
Laiko keitimo poveikis mūsų organizmui
Specialistai sako, kad žmogaus biologinis laikrodis – jautrus mechanizmas. Staigūs pokyčiai gali turėti įvairių pasekmių:
- Mieguistumas ir koncentracijos stoka. Net viena valanda skirtumo gali sumažinti darbingumą.
- Prastesnė nuotaika. Mūsų organizmas gamina hormoną melatoniną, atsakingą už miegą. Jo ritmas sutrinka, o tai atsiliepia emocijoms.
- Širdies ir kraujagyslių rizika. Kai kurie tyrimai rodo, kad pavasarį padaugėja širdies smūgių ir eismo įvykių, nes žmonės prastai išsimiega.
- Jautriausi – vaikai ir vyresni žmonės. Mažiesiems sunkiau adaptuotis prie naujo režimo, o senjorams pokytis gali iššaukti sveikatos problemų.
Nors dauguma žmonių pripranta per 2–3 dienas, kai kuriems poveikis tęsiasi net savaitę.
Kodėl laikas pradėtas sukinėti?
Laiko sukiojimo idėja kilo XX a. pradžioje. Tikslas buvo paprastas – taupyti energiją: ilgiau šviesdavo vakarai, mažiau reikėjo elektros. Pirmą kartą ši sistema įvesta Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijoje, vėliau ją perėmė kitos šalys.
Po Antrojo pasaulinio karo daugelyje valstybių ji buvo atšaukta, tačiau naftos krizė XX a. 7-ajame dešimtmetyje paskatino laikrodžių sukiojimą sugrąžinti. Tuomet tai atrodė logiška.
Tačiau XXI a. situacija pasikeitė: energijos taupymas dėl laiko keitimo praktiškai nereikšmingas, o žmonių sveikatos problemos – akivaizdžios.
ES diskusijos: pažadai ir delsimas
2018 m. Europos Komisija surengė apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 4 milijonai europiečių. Net 84 % jų pasisakė už laikrodžių sukiojimo panaikinimą.
2019 m. Europos Parlamentas pritarė siūlymui – nuo 2021 m. valstybės turėjo nuspręsti, ar lieka nuolat prie žiemos, ar prie vasaros laiko. Tačiau tada įsikišo COVID-19 pandemija. Sprendimas buvo atidėtas, nes prioritetu tapo sveikatos krizė.
Dabar, 2025-aisiais, klausimas vėl iškilo. Šįkart Europos Parlamentas dar kartą išreiškė pritarimą reformai. Jei valstybės narės susitars, laikrodžių sukiojimas iš tiesų gali tapti istorija.
Didysis klausimas: vasaros ar žiemos laikas?
Jeigu sukiojimo atsisakysime, teks apsispręsti: kuris laikas taps nuolatiniu?
- Vasaros laikas reikštų, kad vakarai bus ilgesni, daugiau šviesos po darbo. Tačiau žiemą saulė kiltų labai vėlai – pavyzdžiui, Vilniuje gruodžio rytą šviesėtų tik apie 9:40.
- Žiemos laikas – arčiau natūralaus paros ritmo. Rytais šviesėtų anksčiau, bet vasarą temtų greičiau, todėl vakarais prarastume šviesą.
Kiekviena šalis galėtų pasirinkti savo variantą, tačiau čia kyla problema: jei kaimynės nuspręstų skirtingai, Europa taptų „laiko mozaika“, kur vienoje sienos pusėje – viena valanda, o kitoje – kita. Tai komplikuotų transportą, prekybą ir kasdienį gyvenimą.
Kas už ir kas prieš?
Argumentai už laikrodžių sukiojimo panaikinimą:
- mažiau sveikatos problemų;
- paprastesnė tarptautinė komunikacija;
- daugiau stabilumo kasdieniame gyvenime.
Argumentai prieš:
- kai kurie sektoriai (aviacija, tarptautinė prekyba) baiminasi dėl koordinavimo problemų;
- kai kurios šalys dar nesutaria, kurį laiką pasirinkti;
- politinis procesas lėtas, nes reikia visų ES narių pritarimo.
Ką sako mokslas?
Mokslininkai beveik vieningai sutaria: paros ritmo stabilumas yra svarbesnis už tariamą energijos taupymą. Tyrimai rodo, kad žmonės efektyviau dirba, kai nereikia du kartus per metus persiorientuoti.
Pavyzdžiui, Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad laikrodžių sukiojimo atsisakymas galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių keliuose, o Vokietijos gydytojų sąjunga viešai paragino Europos institucijas kuo greičiau priimti sprendimą.
Ar šis ruduo bus paskutinis?
Nors 2025 m. spalio 26 d. dar teks atsukti laikrodžius valanda atgal, vis daugiau ženklų rodo, kad tai gali būti vienas paskutinių kartų istorijoje. Jei Europos Parlamentas ir Taryba sutars, ateinančiais metais mes galime gyventi be šios daugelį erzinančios tradicijos.
Kaip pasiruošti šiam pokyčiui?
Net jei laikrodžių sukiojimas greitai bus panaikintas, šį rudenį dar teks prisitaikyti. Keletas patarimų, kaip tai padaryti lengviau:
- Pradėkite anksčiau. Likus kelioms dienoms, eikite miegoti 15–20 minučių vėliau.
- Rytinė šviesa. Daugiau laiko praleiskite lauke ryte – tai padeda organizmui greičiau persiorientuoti.
- Judėjimas. Lengvas sportas ar pasivaikščiojimas padeda įveikti mieguistumą.
- Rutina. Laikykitės įprasto režimo: valgykite tuo pačiu metu, ribokite kavą ir alkoholį.
Išvada
Laikrodžių sukiojimo klausimas – ne tik apie valandas. Tai susiję su mūsų sveikata, darbu, mokslais ir net tarptautiniais ryšiais. Europos Parlamentas žengė dar vieną žingsnį link permainų, kurios gali tapti viena didžiausių kasdienybės revoliucijų XXI amžiaus Europoje.
Ar 2025-ųjų ruduo taps paskutiniu su persukamais laikrodžiais? Atsakymą sužinosime greitai, tačiau akivaizdu viena: visuomenė pavargo nuo šios tradicijos, ir šįkart sprendimas gali būti nebeatidėliojamas.
