Kylant energijos kainoms, daugelis lietuvių svarsto radikalius taupymo būdus. Viena populiariausių idėjų – žiemą „gyventi“ viename kambaryje, o kituose radiatorius užsukti visiškai. Tačiau ekspertai įspėja: ši strategija dažnai atneša daugiau nuostolių nei naudos.
Nors atrodo logiška, kad šildant mažesnį plotą sąskaita turėtų mažėti, pastatų fizika veikia kiek kitaip. Štai kodėl vieno kambario šildymo taktikos vertėtų atsisakyti.
Šilumos migracija: jūs vis tiek šildote šaltus kambarius
Net jei užsuksite radiatorių gretimame kambaryje, jis visiškai neatšals. Taip yra todėl, kad šiluma iš jūsų šildomo kambario per vidines sienas (kurios dažniausiai nėra izoliuotos) keliauja į šaltąją zoną.
- Rezultatas: Jūsų šildymo sistema dirba didesniu pajėgumu, bandydama sušildyti ne tik tą kambarį, kuriame esate, bet ir kompensuoti šilumos nuostolius per sienas į nešildomas patalpas.
- Efektyvumas: Šildyti kambarį per sieną yra gerokai brangiau ir neefektyviau nei palaikyti minimalią temperatūrą tiesiogiai radiatoriumi tame kambaryje.
Pelėsio matematika: rasos taškas
Tai yra didžiausia rizika Lietuvos klimato sąlygomis, kur žiemos dažnai būna drėgnos.
Kai viename kambaryje gyvenate, kvėpuojate, gaminate maistą ar džiovinate skalbinius, ore kaupiasi drėgmė. Šiltas, drėgnas oras yra mobilus – atidarius duris jis patenka į nešildomą kambarį.
- Kas nutinka? Nešildomame kambaryje sienos ir langai yra šalti. Kai šiltas oras susiduria su šaltu paviršiumi, jis atvėsta ir nebegali išlaikyti drėgmės. Įvyksta kondensacija (susidaro vandens lašeliai).
- Pasekmės: Nuolat drėkstančios sienos, ypač kampuose ir už baldų, tampa idealia terpe pelėsiui. Pelėsio naikinimas ir patalpų remontas gali kainuoti dešimtis kartų daugiau nei sutaupyta šiluma.
Pastato konstrukcijų žalojimas
Jei temperatūra nešildomame kambaryje nukrenta per žemai, gali nukentėti pats pastatas. Dideli temperatūrų skirtumai tarp kambarių sukelia įtampą konstrukcijose, gali atsirasti mikro įtrūkimų tinke. Be to, visiškai atšalusių sienų „prišildymas“ vėliau reikalauja milžiniško energijos kiekio – daug daugiau, nei tiesiog temperatūros palaikymas.
Ką daryti vietoj to? Ekspertų rekomendacija
Vietoj visiško šildymo išjungimo, taikykite temperatūros zonavimą:
- Gyvenamieji kambariai: Palaikykite komfortišką 20–22°C temperatūrą.
- Miegamieji: Sveikiausia miegoti vėsesnėje aplinkoje, todėl čia pakanka 17–18°C.
- Nenaudojami kambariai: Niekada neišjunkite šildymo visiškai. Nustatykite termostatą ties 15–16°C riba (dažniausiai tai atitinka „mėnulio“ ar snaigės simbolį, arba 1–2 padalą ant termostato). Tai vadinamoji „palaikomoji temperatūra“, kuri apsaugo nuo pelėsio, bet nešvaisto energijos.
- Vėdinimas: Būtina reguliariai vėdinti net ir nešildomus kambarius, kad pasišalintų drėgmė. Geriausia tai daryti trumpam (5 min) plačiai atvėrus langus (skersvėjis), o ne paliekant mikroventiliaciją visai dienai.
Išvada: Taupymas išjungiant šildymą dalyje buto yra rizikinga iliuzija. Minimalios temperatūros palaikymas visame būste yra saugesnis jūsų sveikatai ir piniginei ilguoju laikotarpiu.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/geld-finanzen-recht/nur-in-einem-raum-heizen-spart-das-tatsaechlich-geld_4195bfc9-ee35-465f-b17a-55db2f4cfab6.html
