Žinote tą jausmą, kai atidarote šiukšliadėžę ir… na, geriau to net neaprašinėsiu. Prieš mėnesį turėjau tikrą krizę su savo virtuvės šiukšliadėže. Po vasaros karščių ji tiesiog dvokė, nors reguliariai keičiau maišus ir bandžiau plauti su įvairiais valikliais. Nieko nepadėjo.
Viskas pasikeitė, kai kaimynė Rūta užėjo kavos ir pamatė, kaip kankinuosi su ta nelaiminga šiukšliadėže. „Klausyk, o kodėl nenaudoji indaplovės tabletės?” – paklausė ji, lyg tai būtų akivaizdžiausias dalykas pasaulyje.
„Rimtai? Indaplovės tabletė šiukšliadėžei?”
Prisipažinsiu, iš pradžių pagalvojau, kad Rūta juokauja. Bet ji paaiškino: įmeti tabletę, užpili karštu vandeniu, palauki pusvalandį – ir viskas. Jokio trinimo, jokio vargo.
Tą patį vakarą išbandžiau. Ir žinote ką? Kai po pusvalandžio išpyliau vandenį, negalėjau patikėti savo akimis. Visi tie bjaurūs prilipę nešvarumai tiesiog nusiplovė kartu su vandeniu. O kvapas? Dingo kaip nebuvęs.
Kaip tai iš tikrųjų veikia
Pasirodo, indaplovės tabletėse yra specialūs fermentai, kurie „suėda” maisto likučius ir riebalus. Tie patys, kurie nuvalo prilipusią makaronų masę nuo lėkščių, puikiai susidoroja ir su šiukšliadėžės nešvarumais.
Štai kaip aš dabar valau savo šiukšliadėžę:
Išimu šiukšlių maišą ir įmetu vieną indaplovės tabletę tiesiai į dugną. Tada užpilu maždaug puodelį karšto vandens iš arbatinuko – ne verdančio, tiesiog karšto. Vanduo turi padengti visą dugną ir šiek tiek šonų.
Ir tada – svarbiausia dalis – tiesiog palieku. Einu žiūrėti serialo, skaitau knygą, darau ką noriu. Po pusvalandžio grįžtu, išpilu nešvarų vandenį į tualetą ir praskalaukiu šiukšliadėžę paprastu vandeniu.
Mano didžiausia klaida (kad jūs jos nedarytumėte)
Pirmą kartą padariau kvailystę – užpyliau verdančiu vandeniu. Maniau, juo karščiau, tuo geriau, tiesa? Ne. Plastiko šiukšliadėžė šiek tiek deformavosi dugne. Dabar naudoju tik tokį karštą vandenį, kokį galėčiau liesti ranka – maždaug 60-70 laipsnių.
Dar vienas dalykas – vasarą, kai labai karšta ir šiukšliadėžė lauke, naudoju dvi tabletes. Vienos kartais nepakanka tam tikrai „aromato terapijai”, kuri susidaro per karščius.
Kaimynės Rūtos papildomas triukas
Rūta dar pasidalijo vienu patarimu – kartais ji įlašina kelis lašus eterinio aliejaus į vandenį. Sako, mėtų aliejus ne tik suteikia gaivumo, bet ir atbaido muses. Aš bandžiau su citrinų aliejumi – kvapas tikrai malonesnis.
Ar verta? Mano atsakymas po mėnesio naudojimo
Dabar valau šiukšliadėžę su indaplovės tablete maždaug kartą per dvi savaites. Kvapų problema išnyko visiškai. Net vyras pastebėjo (o jis paprastai nieko namie nepastebi).
Finansiškai? Na, viena tabletė kainuoja gal 15 centų. Palyginus su specialiais šiukšliadėžių valikliais po 4-5 eurus – skirtumas akivaizdus.
Vienintelis minusas – dabar, kai žinau šį triuką, erzina, kad tiek metų kankinausi su įvairiais valikliais ir šepečiais. Kiek laiko būčiau sutaupiusi…
Kada šis triukas neveikia
Būkime atviri – tai ne stebuklas. Jei jūsų šiukšliadėžė įskilusi ar turi skylių, vanduo tiesiog ištekės. Jei problema ne šiukšliadėžėje, o kanalizacijoje – tabletė nepadės. Ir jei laikote šiukšliadėžę drėgname rūsyje, kur auga pelėsis – reikės rimtesnių priemonių.
Bet daugeliu atvejų, kai problema yra tiesiog prilipę nešvarumai ir nemalonus kvapas – šis metodas veikia puikiai.
Pabaigai
Kartais geriausi sprendimai yra paprasčiausi. Kas būtų pagalvojęs, kad ta pati tabletė, kuri valo mano indus, gali išgelbėti ir šiukšliadėžę?
Dabar, kai draugės skundžiasi namų ruošos problemomis, visada klausiu: „O ar bandei su indaplovės tablete?” Dažniausiai žiūri į mane kaip į beprotę. Bet po savaitės ateina padėkos žinutė.
Taigi, jei jūsų šiukšliadėžė irgi matė geresnių dienų – pabandykite. Blogiausiu atveju – prarasite vieną indaplovės tabletę ir pusvalandį laiko. Geriausiu – atrasite triuką, kuris pakeis jūsų santykį su šiukšliadėže kartą ir visiems laikams.
P.S. Jei išbandysite, labai norėčiau sužinoti, ar jums pavyko. Gal turite savo triukų, kuriais galėtumėte pasidalinti? Rašykite komentaruose!
Parašyti komentarą