Šiuolaikiniame pasaulyje banko kortelė tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau laikyti joje dideles pinigų sumas – ne pati geriausia idėja. Ekspertai įspėja, kad tokia praktika kelia ne tik sukčiavimo riziką, bet ir riboja galimybes uždirbti iš santaupų. Šiame straipsnyje, remdamiesi tarptautinių tyrimų duomenimis, paaiškiname pagrindines grėsmes, kodėl kortelė nėra saugiausia vieta didelėms sumoms ir kaip jas perkelti į pelningesnes alternatyvas, kad jūsų finansai būtų apsaugoti ir augtų.
Sukčiavimo rizika: kodėl kortelė tampa pažeidžiama
Vienas pagrindinių pavojų – kortelės duomenų nutekėjimas sukčiams. Jei kortelė susieta su internetinėmis parduotuvėmis, prenumeratomis ar pristatymo paslaugomis, rizika padidėja kelis kartus: nulaužus paskyrą, sukčiai gali atlikti neteisėtus mokėjimus. Debitinės kortelės apsauga nuo sukčiavimo ribota – jei nepranešite bankui per 2 dienas, galite prarasti iki 500 eurų, o ginčų metu lėšos gali būti užšaldytos kelias savaites. Kuo daugiau pinigų kortelėje, tuo ji patrauklesnė nusikaltėliams, ypač online erdvėje, kur duomenys pavagiami phishingo ar kenkėjiškų programų pagalba.
Be to, debetinės kortelės nesuteikia tokių apsaugos priemonių kaip kredito kortelės. Jei kortelė pavogta ar duomenys nutekėjo, prarasti galite visą sumą, kol bankas neišnagrinės skundo – tai gali trukti savaites, palikdami jus be lėšų kasdienėms išlaidoms.
Finansinis neefektyvumas: pinigai kortelėje nedaro pelno
Laikant dideles sumas kortelėje, jos tiesiog „miega“ be jokios grąžos. Ekspertai rekomenduoja perkelti perteklines lėšas į terminuotus indėlius ar taupomąsias sąskaitas, kur jos uždirba palūkanas. Terminuotasis indėlis siūlo stabilią palūkanų normą (Lietuvoje vidutiniškai 2–4 % per metus, priklausomai nuo termino), o taupomoji sąskaita leidžia išsiimti pinigus bet kada neprarandant sukauptų palūkanų. Kortelėje palikite tik einamąsias kelių dienų išlaidas – apsipirkimui, transportui ar būtiniausiems daiktams, kad išvengtumėte perteklinės rizikos.
Tokios kortelės nesiūlo premijų ar grąžos, kaip kredito kortelės, kur galite gauti cashback (iki 1–5 % nuo pirkinių) ar kelionių mylių. Laikant dideles sumas kortelėje, prarandate galimybę auginti turtą ir kurti kredito istoriją, kuri svarbi paskoloms ar būsto nuomai.
Duomenų privatumo grėsmė: kaip kortelė „šnipinėja“ jūsų išlaidas
Kortelė ne tik leidžia mokėti, bet ir renka duomenis apie jūsų įpročius: kur pietaujate, ką perkate ar kur keliaujate. Bankai analizuoja šiuos duomenis vidinei rizikos vertinimui, kredito sprendimams ir personalizuotai rinkodarai – pavyzdžiui, siūlydami paskolas remdamiesi jūsų pirkimais. Anonimizuoti duomenys gali būti parduodami trečiosioms šalims, kur jie naudojami reklamai ar net draudimo tarifams nustatyti. Kuo daugiau operacijų, tuo detalesnis jūsų skaitmeninis portretas – nuo kavos puodelio iki atostogų išlaidų.
Ši praktika kelia privatumo riziką: duomenų nutekėjimas gali lemti asmeninę informaciją sukčiams ar net tapatybės vagystę. Naudojant kredito korteles, apsauga stipresnė, o duomenys dažniau reguliuojami griežtesniais įstatymais.
Praktiniai patarimai: kaip saugiai valdyti lėšas
Kad išvengtumėte rizikų, laikykitės šių žingsnių:
- Ribokite sumą kortelėje: Palikite 200–500 eurų einamosioms išlaidoms, likusius perkelkite į indėlį.
- Naudokite kredito korteles online pirkimams: Jos siūlo geresnę apsaugą ir grąžą.
- Stebėkite operacijas: Įjunkite SMS pranešimus ir reguliariai tikrinkite išrašus.
- Diversifikuokite: Laikykite lėšas keliose sąskaitose ar bankuose, kad išvengtumėte sisteminių rizikų.
- Venkite rizikingų vietų: Nenaudokite debit kortelės degalinėse ar nepatikimose svetainėse.
Laikant dideles sumas kortelėje, ne tik rizikuojate saugumu, bet ir prarandate pelną. Perkeldami lėšas į saugesnes alternatyvas, apsaugosite savo finansus ir leisite jiems augti – tai paprastas žingsnis link finansinio stabilumo.
