„Tik šiandien“, „Liko 2 vienetai“, „-90% nuolaida“ – tokie šūkiai pošventiniu laikotarpiu mirga visur. Ir nors daugelis mūsų manome, kad esame atsparūs apgavystėms, statistika negailestinga. Kas penktas internetu perkantis lietuvis jau yra pakliuvęs į sukčių pinkles.
Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: po Kalėdų prasidėjęs išpardavimų maratonas tapo tikru darbymečiu nusikaltėliams. Kaip atskirti, ar perkate batelius su nuolaida, ar tiesiog dovanojate savo banko duomenis vagims?
Liūdna statistika: nukenčia net patyrę
Tyrimo duomenimis, 20 proc. šalies gyventojų teigia bent kartą susidūrę su sukčiais apsiperkant internetu. Dar skaudesnis faktas – beveik kas dešimtas (9 proc.) patyrė realų finansinį nuostolį: sumokėjo pinigus, bet prekės negavo arba gavo menkavertę klastotę.
„Sukčiavimo schemų tikslas nesikeičia – pasipelnyti. Arba jūs susigundote neegzistuojančia preke, arba, dar blogiau, atiduodate prieigą prie savo banko sąskaitų. Prekybai peržengus valstybių sienas, apsaugoti vartotoją tampa vis didesniu iššūkiu“, – teigia Andrėjus Mochovas, „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims.
Kaip veikia spąstai? Psichologinė manipuliacija
Nusikaltėliai puikiai išmano žmogaus psichologiją. Pagrindinis jų ginklas – skubėjimas ir godumas.
- Vizualinė apgavystė: Sukuriami tinklalapiai, kurie vizualiai beveik nesiskiria nuo žinomų prekių ženklų parduotuvių.
- Nerealios nuolaidos: Siūlomos prabangios prekės už juokingai mažą kainą.
- Spaudimas: Naudojami laikmačiai ar įspėjimai, kad pasiūlymas galioja „tik čia ir dabar“.
„Jei gerai žinomo prekės ženklo nuolaidos siekia 80–90 proc. – greičiausiai tai apgavystė. Realybėje tokio dydžio nuolaidos tiesiog nebūna taikomos“, – įspėja ekspertas.
4 žingsniai, kaip patikrinti el. parduotuvę
Prieš suvedant kortelės duomenis, kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja atlikti trumpą „patikimumo testą“:
- Patikrinkite adresą (URL): Sukčiai dažnai naudoja nuorodas su neaiškiomis galūnėmis, keistais simboliais ar pakeičia vieną raidę žinomame pavadinime (pvz., vietoj .lt naudoja .store ar pan.).
- Venkite reklamų socialiniuose tinkluose: Jei pamatėte „Facebook“ ar „Instagram“ reklamą su neįtikėtinu pasiūlymu – nespauskite nuorodos. Geriau patys naršyklėje suveskite oficialų parduotuvės adresą.
- Tyrinėkite pardavėją: Jei prekės ženklas negirdėtas, patikrinkite, kiek metų įmonė veikia. Iškalbingiausia detalė – atsiliepimai. Jei jų nėra arba jie atrodo sugeneruoti dirbtinai – bėkite.
- Saugokite duomenis: Naudokite unikalius, stiprius slaptažodžius ir būtinai įsijunkite dviejų faktorių autentifikaciją (2FA).
Ką daryti kilus įtarimui?
Jei svetainė kelia bent menkiausią abejonę – nepirkite. Geriau prarasti gerą pasiūlymą nei viso mėnesio atlyginimą.
„Vartotojų budrumas yra geriausia apsauga. Jei kažkas atrodo įtartinai – neskubėkite, pasitarkite su artimaisiais. Neskubėjimas yra pagrindinė taisyklė, kurios pamiršti nevalia“, – akcentuoja A. Mochovas.
