Kalėdos praėjo, Trijų Karalių šventė taip pat jau už nugaros, tad daugeliui namų ūkių ateina liūdniausia šventinio laikotarpio dalis – eglutės nupuošimas. Dažnas iš mūsų tiesiog sumeta žaisliukus į bendrą dėžę ir neša ją į rūsį ar garažą iki kitų metų. STOP! Ekspertai įspėja: jei elgiatės būtent taip, jūs savo rankomis naikinate šeimos relikvijas.
Daugumai iš mūsų eglutės žaisliukai nėra tik paprasti stiklo ar plastiko gabalėliai. Tai prisiminimai. Močiutės dovanotas senovinis burbulas, pirmasis žaisliukas, kurį nupirkote gimus vaikui, ar tas brangus rankų darbo paukščiukas, parsivežtas iš kelionės. Mes tikimės, kad jie džiugins mus dešimtmečius, tačiau dažnai patys sutrumpiname jų gyvenimą perpus. Pasirodo, netinkamas sandėliavimas yra didžiausias žaisliukų žudikas.
Kas iš tikrųjų žudo stiklinius žaisliukus?
Manote, kad vienintelis pavojus žaisliukui – nukristi ant grindų ir sudužti? Klystate. Žinoma, mechaniniai pažeidimai (dužimas, įskilimai) yra akivaizdūs, tačiau yra du „tylieji žudikai“, kurie veikia lėtai, bet užtikrintai: saulė ir drėgmė.
Marekas Długoszas, ilgametis „Manufaktura Ozdób i Pamiątek Szklanych“ (įmonės, gaminančios stiklinius papuošimus) savininkas, atskleidžia cheminius procesus, kurie vyksta jūsų dėžėse.
- Saulė – spalvų vagilė. „Per didelis ir tiesioginis saulės spindulių poveikis yra negailestingas – laikui bėgant jis išblukina pigmentą, ir žaisliukai praranda savo spalvų intensyvumą bei spindesį“, – aiškina ekspertas.
- Drėgmė – lako priešas. Tai, ko gero, pati dažniausia klaida. Žmonės neša žaisliukus į drėgnus rūsius ar neapšiltintus sandėliukus. „Drėgmė tiesiogiai veikia sidabravimo sluoksnį ir laką. Jei gamybos metu žaisliuke liko bent mikroskopinis sidabravimo skysčio pėdsakas, drėgnoje aplinkoje lakas pradės reaguoti ir tiesiog „nusilups“ kaip sena oda“, – perspėja M. Długoszas.
Jei kitąmet išsitraukę žaisliukus pamatysite, kad jie tapo matiniai, dėmėti ar nuo jų byra dažai – žinokite, kalta buvo drėgmė.
Kaip teisingai „užmigdyti“ žaisliukus žiemai? Eksperto instrukcija
Norint, kad dekoracijos tarnautų ne vienerius metus, o galbūt taptų ir paveldu jūsų anūkams, M. Długoszas rekomenduoja laikytis griežtos rutinos. Tai užtruks vos keliomis minutėmis ilgiau, bet rezultatas to vertas:
- Švelnus valymas. Nuėmę žaisliuką nuo eglutės, nebegalite jo tiesiog mesti į dėžę. Pirmiausia švelniai nuvalykite dulkes. Ant jų nusėdusios dulkės per metus gali chemiškai paveikti paviršių.
- Individuali apsauga. Kiekvienas stiklinis žaisliukas turėtų būti supakuotas atskirai. Ekspertas pataria naudoti plastikinius maišelius arba (dar geriau) minkštą popierių/audinį, ir tik tada dėti į dėžutę. Tai apsaugos nuo susibraižymo trinantis vienam į kitą.
- Tinkama vieta. Tai svarbiausias žingsnis. Dėžutė su žaisliukais turi keliauti į sausą ir tamsią vietą. Venkite vietų, kur temperatūra drastiškai svyruoja arba kaupiasi drėgmė.
Amžinas klausimas: kada jau laikas nupuošti eglutę?
Nėra vienos griežtos taisyklės ar „policijos“, kuri nubaustų už per ilgai laikomą eglutę. Tačiau tradicijos diktuoja kelias datas, kurios padeda orientuotis:
- Sausio 6 d. (Trys Karaliai): Tai pati ankstyviausia ir populiariausia data. Kai kuriuose regionuose tikima, kad po šios dienos eglutė jau turi būti nupuošta. Kadangi šiandien jau sausio 7-oji, jei laikotės šios tradicijos – jau vėluojate!
- Viešpaties Krikšto šventė: Tai „aukso viduriukas“. Katalikų bažnyčioje ši šventė užbaigia liturginį Kalėdų laikotarpį. Ji visada švenčiama pirmąjį sekmadienį po Trijų Karalių. Tad šiemet dar turite kelias dienas pasidžiaugti žaliaskare.
- Vasario 2 d. (Grabnyčios arba Žvakių diena): Tai pasirinkimas patiems didžiausiems Kalėdų fanatikams. Bažnytinėje tradicijoje tai Viešpaties Paaukojimo šventė. Iki šios datos laikyti eglutę yra visiškai priimtina, jei ji vis dar žalia ir neduria spyglių į kojas.
Tad neskubėkite, jei dar nenorite atsisveikinti su šventėmis, bet kai ateis laikas – pakuokite atsakingai!
