Artimųjų Rytų krizė vis labiau artėja prie Europos sienų. Europolas oficialiai paskelbė naują saugumo perspėjimą, atkreipdamas dėmesį į smarkiai išaugusią terorizmo, kibernetinių išpuolių ir dezinformacijos riziką Senajame žemyne. Pagrindinė šios įtampos priežastis – aštrėjantis konfliktas tarp Irano, Jungtinių Valstijų ir Izraelio.
Agentūros atstovai neslepia: situacija yra rimta ir reikalauja maksimalaus Europos šalių budrumo.
Grėsmė keičia formą: nuo pavienių užpuolikų iki kibernetinių atakų
Jei anksčiau terorizmas Europoje dažniausiai asocijavosi su didelio masto koordinuotais išpuoliais, dabar grėsmių laukas kur kas platesnis. Europolo komunikacijos vadovas Janas op gen Oorthas atkreipia dėmesį, kad geopolitinė įtampa turi „tiesioginių pasekmių sunkiam ir organizuotam nusikalstamumui bei terorizmui“.
Ką tai reiškia paprastam europiečiui? Visų pirma, išaugusią skaitmeninę grėsmę. Fiksuojamas kibernetinių atakų prieš svarbią Europos infrastruktūrą augimas, plinta internetinio sukčiavimo schemos ir masinės dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama sėti paniką.
Tačiau fizinė grėsmė taip pat niekur nedingo. Europolas ypač pabrėžia vadinamųjų „vienišų vilkų“ ir nedidelių, savarankiškai susibūrusių kuopelių riziką. Internetinėje erdvėje žaibiškai plintantis radikalus turinys gali labai greitai paveikti jautrius asmenis, ypač Europos diasporose, ir paskatinti juos imtis smurto.
Irano šešėlis Europoje
Taikiklyje – Irano veiksmai ir jo slapti tinklai Europoje. Žvalgybos tarnybos atidžiai stebi grupuotes, susijusias su vadinamąja „pasipriešinimo ašimi“, bei nusikalstamas organizacijas, kurios, kaip įtariama, veikia tiesiogiai diriguojamos Irano saugumo struktūrų.
Įtampa pasiekė naują lygį kovo pradžioje, kai didysis ajatola Nasseras Makaremas Shirazi paskelbė fatvą – religinį ediktą, atvirai raginantį pradėti „šventąjį karą“ prieš JAV ir Izraelį. Teherano retorika tampa vis griežtesnė: Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei perspėjo, kad bet kokie veiksmai prieš jo šalį bus traktuojami kaip atviras karo aktas.
Europa reaguoja: ar turėtume panikuoti?
Nors grėsmės lygis vertinamas kaip aukštas, Europos saugumo tarnybos ragina išlaikyti ramybę – tiesioginių įrodymų apie konkrečius planuojamus išpuolius kol kas nėra. Vis dėlto didžiosios valstybės jau imasi prevencijos.
Vokietijos pareigūnai (ypač Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje) pabrėžia, kad situacija yra itin dinamiška ir gali pasikeisti bet kurią akimirką. Tuo tarpu Prancūzija, turinti karčios istorinės patirties, ėmėsi apčiuopiamesnių veiksmų. Prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė sustiprinti karinę saugumo operaciją „Operation Sentinelle“, maksimaliai padidinant apsaugą aplink strateginius ir pažeidžiamus objektus.
Irano keliamas pavojus Prancūzijai nėra naujiena. Dar 1985–1986 metais per išpuolius Paryžiuje, susijusius su Iranu, žuvo 12 žmonių, o 2018-aisiais žvalgybai pavyko užkirsti kelią planuotam išpuoliui prieš Irano disidentų susibūrimą Vilpento mieste.
Kaip taikliai pastebi Prancūzijos strateginės analizės instituto ekspertas Davidas Rigoulet-Roze’as: „Režimas kovoja už savo išlikimą, todėl gali būti linkęs sukelti nestabilumą regione“. Europai, remiančiai tarptautinius veiksmus prieš Teheraną, šis nestabilumas reiškia vieną – nuolatinį budrumą namuose.
