Galvos atramos automobilyje dažnai laikomos tik patogumo detale. Tačiau iš tikrųjų tai – vienas svarbiausių saugos elementų, padedantis išvengti sunkių kaklo ir stuburo traumų susidūrimų iš galo metu.
„Nissan“ sėdynių inžinierius Justinas Sammons primena tris taisykles, kurias turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas.
Galvos atrama – ne aksesuaras, o saugos konstrukcijos dalis
Galvos atrama specialiai sukurta taip, kad būtų labai arti pakaušio. Kartais tai atrodo nepatogu, ypač turint ilgesnius plaukus ar kitokią laikyseną, tačiau tai daroma dėl saugumo.
Kai automobilis patiria smūgį iš galo:
- automobilis ir kūnas staiga juda pirmyn,
- galva dėl inercijos atsilošia atgal,
- kaklo stuburas patiria pavojingą trūktelėjimą.
Tinkamai nustatyta galvos atrama sustabdo galvos judesį ir sumažina traumų riziką.
Nenusukinėkite ir nenuimkite atramos
Nuo 1991 m. galvos atramos priekinėse sėdynėse yra privalomos pagal įstatymą, o jų konstrukcijos tapo itin pažangios. Tačiau vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie:
- pasuka atramas „patogesne kryptimi“,
- arba visai jas nuima.
Tai — rimta klaida.
Mažiausias kišimasis į sėdynės konstrukciją gali pakeisti jos darbą avarijos metu. Net jei galvos atrama atrodo per daug atsikišusi, ji ten yra dėl konkretaus saugumo tikslo – sumažinti atstumą iki galvos ir apsaugoti kaklą.
Taisyklingas aukštis: viršus turi būti ausų lygyje
Galvos atrama nėra vien paminkštinimas – jos viduje slepiasi tvirtas metalinis rėmas. Todėl labai svarbu ją sureguliuoti tinkamai.
Ideali padėtis:
- galvos atramos viršus turi būti mažiausiai ausų viršuje,
- tarp galvos ir atramos turėtų likti minimalus tarpas.
Žemesnį ūgį turintiems vairuotojams tai dažniausiai nesudaro problemų, tačiau aukštesni vairuotojai turėtų skirti tam ypatingą dėmesį. Kadangi susidūrimai iš galo yra vieni dažniausių, teisinga galvos atramos padėtis gali tapti lemiamu veiksniu, apsaugančiu nuo ilgalaikių traumų.
