Vis dažniau girdime istorijas apie žmones, kurie po skaudžių gyvenimo smūgių atsistoja ant kojų ir atranda naują prasmę. Tokios patirtys įkvepia ir primena, kad net ir sunkiausi momentai gali tapti naujos pradžios tiltu. Šiandien dalinamės vilniečio Algirdo pasakojimu – vyro, kuris netekęs visko, sugebėjo pakilti, atrasti savo tikrąją aistrą ir po 30 metų svajonių laukimo pagaliau jas įgyvendinti.
„Kai prarandi viską, supranti, kas iš tiesų svarbu“
52 metų Algirdas prieš dešimtmetį gyveno, kaip pats sako, „pagal visuomenės standartus“: stabilus darbas logistikos sektoriuje, šeima, nuosavas butas, automobilis. Tačiau per kelis mėnesius viskas sugriuvo – verslo bankrotas, skyrybos, sveikatos diagnozė, privertusi susimąstyti apie gyvenimo trapumą.
„Tą vasarą jaučiausi, lyg būčiau praradęs ne tik namus ar pinigus, bet ir save. Atsikeldavau ryte ir galvodavau: kam dar stengtis?“ – prisimena jis.
Tokioje būsenoje išbūti buvo nesaugu – artimieji ragino kreiptis pagalbos, todėl Algirdas pradėjo lankytis pas psichologą. Ir būtent vieno pasivaikščiojimo metu, eidamas pro senamiesčio kepyklą, vyras išgirdo pažįstamą vaikystės kvapą. „Tas paprastas dalykas – šviežiai keptos duonos kvapas – mane nukėlė į senelio kaimo krosnį, kur kartu kepdavome duoną. Supratau, kad visa širdimi noriu sugrįžti prie šaknų, prie tikro ir nuoširdaus darbo.“
Svajonė, kuri laukė 30 metų
Algirdas pasakoja, kad svajonę turėjo dar būdamas paauglys – kada nors atidaryti savo kepyklėlę. Tačiau gyvenimas jį nunešė visai kita kryptimi: studijos, darbas, atsakomybės. „Vis galvojau: dar ne laikas, dar reikia užsidirbti, dar reikia pasirūpinti šeima. Bet galiausiai supratau – to tinkamo laiko galiu ir nesulaukti, jei dabar nieko nekeisiu.“
Be finansų ir patirties versle, Algirdas pradėjo nuo mažų žingsnių:
- kepė duoną namuose,
- mokėsi iš senų receptų ir vaizdo pamokų,
- raginti draugai ir kaimynai tapo pirmieji klientai.
„Iš pradžių atrodė juokinga – 50-metis vyras su prijuoste, rankomis minkantis tešlą. Bet tas procesas mane gydė, grąžino tikėjimą savimi.“
Nauja pradžia
Po kelerių metų bandymų, sutaupyto kiekvieno cento ir mažo kredito, Algirdui pavyko atidaryti savo nedidelę kepyklėlę Vilniuje. „Norėjau, kad kiekvienas užsukęs pajustų tą patį jausmą, kurį aš jaučiau eidamas pro senamiesčio kepyklą – jog kvapas gali sugrąžinti į gražiausius prisiminimus.“
„Kai matau, kaip žmonės šypsosi ragavę mano kepinius, suprantu, kad buvo verta praeiti per visas audras,“ – šypsosi Algirdas.
Algirdas šypsosi, bet konkretaus savo kepyklos pavadinimo atskleisti nenori. „Tai ne apie reklamą ar pavadinimą. Man svarbiausia – kad žmonės, užėję į vidų, pajustų tą kvapą, tą jaukumą. Kepykla yra mano svajonės įkūnijimas, o ne verslo vitrinos pavadinimas“, – sako jis.
Ekspertų patarimai: kaip atsitiesti po praradimų
Psichologai pastebi, kad dideli gyvenimo išbandymai gali tapti postūmiu pokyčiams. Psichologė Rasa V. sako:
„Kiekviena krizė – tai galimybė pažvelgti į savo gyvenimą iš naujo. Dažnai žmonės, praradę darbą, santykius ar sveikatą, atranda visiškai kitą kelią, kuris labiau atitinka jų tikruosius poreikius.“
Ji pabrėžia, kad svarbiausia – neskubėti ir leisti sau pradėti nuo mažų žingsnių.
Algirdo patarimai skaitytojams
Šiandien vyras dalinasi trimis pamokomis, kurios jam padėjo išgyventi ir pasiekti svajonę:
- Nebijokite pradėti iš naujo – amžius ar praradimai nėra kliūtis.
- Klausykitės širdies – jei svajonė nepaleidžia 30 metų, ji tikrai verta dėmesio.
- Vertinkite mažus žingsnius – net mažas bandymas gali tapti dideliu pokyčiu ateityje.
„Gyvenimas trumpas. Jei nuolat galvosime, kad „dar ne laikas“, jis gali ir neateiti. Svarbiausia – išdrįsti pabandyti,“ – sako Algirdas.
Algirdo istorija – tai priminimas, kad net ir praradus viską, galima atrasti daugiau, nei turėjai. Kartais didžiausios svajonės įgyvendinamos ne tada, kai turime viską, o tada, kai netenkame visko ir liekame tik su tuo, kas iš tiesų svarbu.
Dėkojame Algirdui už savo minčių pasidalijimą ir istoriją.
