Malkų kūrenimas – atrodytų paprastas, kone archajiškas ritualas. Tačiau net ir čia verda diskusijos. Daugelis vis dar laikosi seno įpročio ugnį įžiebti iš apačios, nors šiuolaikinės rekomendacijos vis dažniau ragina daryti priešingai – uždegti malkas iš viršaus. Skirtumas, kaip paaiškėjo bandyme, nėra vien teorinis.
Tradicinis būdas: daugiau dūmų, daugiau problemų
Ilgą laiką malkos buvo užkuriamos nuo apačioje padėto laikraščio ar prakuro. Ugnis greitai apima apatinį sluoksnį, tačiau toks degimas dažnai būna chaotiškas. Malkos ima intensyviai svilti, išsiskiria daug dūmų, o degimo dujos ne visuomet sudega tinkamai.
Praktikoje tai reiškia ne tik aprūkusią pakurą ar stiklą, bet ir didesnį kietųjų dalelių kiekį. Kitaip tariant, dalis kuro energijos tiesiog iškeliauja per kaminą kartu su dūmais.
Užkūrimas iš viršaus: švaresnis degimas
Uždegant malkas iš viršaus, situacija keičiasi iš esmės. Viršutinis sluoksnis įsidega pirmiausia, o liepsna palaipsniui leidžiasi žemyn. Degimo dujos pereina per karštą liepsnos zoną ir sudega efektyviau.
Bandymo metu buvo aiškiai matyti, kad dūmų susidaro mažiau, degimas tampa tolygesnis, o pakura greičiau pasiekia darbinę temperatūrą. Tai svarbu ne tik komfortui, bet ir pačiai sistemai – pagerėja trauka dūmtraukyje ir jungiamuosiuose vamzdžiuose.
Kaip taisyklingai užkurti iš viršaus
Prieš užkuriant būtina įsitikinti, kad malkos yra sausos. Drėgnas kuras – dažniausia prasto degimo ir perteklinių dūmų priežastis. Pakura turi būti išvalyta nuo pelenų, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti.
Malkos dedamos horizontaliai: stambesnės apačioje, smulkesnės viršuje. Ant viršutinio sluoksnio formuojamas nedidelis prakuro „lauželis“ iš plonų pagaliukų, medžio vilnos ar specialaus prakuro. Svarbi detalė – pakuroje palikti dalį tuščios erdvės, kad liepsnai netrūktų oro.
Užkūrus dureles rekomenduojama trumpam palikti praviras. Kai degimo kamera įkaista, oro padavimą galima reguliuoti pagal gamintojo nurodymus. Naujos malkos dedamos tik tada, kai ankstesnių liepsna jau nuslūgusi.
Kodėl šis skirtumas svarbus
Užkūrimo būdas turi tiesioginę įtaką oro kokybei, kuro efektyvumui ir paties židinio ilgaamžiškumui. Švaresnis degimas reiškia mažiau suodžių, mažesnę kamino užsiteršimo riziką ir stabilesnę šilumos generaciją.
Atrodytų, smulkmena – iš kurio galo uždegti malkas. Tačiau realybėje tai skirtumas tarp dūmais užpildytos patalpos ir skaidrios liepsnos, tarp energijos švaistymo ir racionalaus kūrenimo. Ugnies fizika, pasirodo, turi savų taisyklių, kurių ignoruoti neapsimoka.
