Islandija dažnai vadinama „ledų ir ugnies šalimi“ – čia gamta stulbina savo jėga, o žmonių gyvenimo būdas ne mažiau intriguoja. Tai viena atokiausių Europos vietų, kurioje šiluma gaunama tiesiai iš žemės gelmių, švariausias vanduo teka iš čiaupo, o pavardžių tiesiog… nėra. Kelionėje po Islandiją autorė ne tik aplankė garsiausius gamtos objektus, bet ir pabendravo su vietiniais bei emigrantais, kad atskleistų pačius netikėčiausius šios šalies kasdienybės bruožus.
Kas mums atrodo keista ar net neįtikėtina, islandams yra paprasčiausia norma. Nuo anksti užsidarančių parduotuvių iki barų be užkandžių – kiekviena smulkmena čia atskleidžia unikalų gyvenimo ritmą, kurį sunku suprasti, kol nepamatai savo akimis.
Islandija – viena atokiausių ir unikaliausių pasaulio šalių, kurioje kasdienybė stebina neįprastais įpročiais ir gyvenimo būdu. Po kelionės į šią salą, aplankiusi garsiausias vietas ir bendravusi su vietiniais bei emigrantais, Edita dalinasi keisčiausiais Islandijos ypatumais, kurie mums gali pasirodyti neįtikėtini, bet islandams yra visiška norma.
-
Geoterminė energija šildo viską – nuo namų iki šaligatvių
Islandija naudoja geoterminę energiją iš ugnikalnių ir geizerių ne tik namų šildymui, bet ir karštam vandeniui tiekti bei šaligatviams šildyti žiemą. Dėl minimalių energijos sąnaudų komunalinės paslaugos čia kainuoja kur kas pigiau nei kitur Europoje. „Negalėjau patikėti, kad visa energija namams gaunama tiesiai iš žemės – tai atrodo kaip fantastika!“ – dalinasi Edita. Islandams tai įprasta kasdienybė, tačiau mums sunku įsivaizduoti, kad šiluma tiesiogine prasme kyla iš po žemių.
-
Švariausias vanduo tiesiai iš čiaupo
Islandijoje vandens pirkti nereikia – švariausias ledyninis vanduo teka iš bet kurio čiaupo, net viešajame tualete. Dėl gausių šaltinių ir ledynų vanduo yra be chemikalų ir laikomas vienu švariausių pasaulyje. Prekybos centruose yra nemokami vandens pildymo aparatai, tačiau turistai dažnai perka vandenį buteliuose dėl patrauklios pakuotės, imituojančios ledkalnius ar lytis. Karštas vanduo taip pat tiekiamas iš geoterminių šaltinių, kas mums atrodo neįtikėtina.
-
Beveik visi gyventojai – tolimi giminaičiai
Maža Islandijos populiacija (apie 360 000 žmonių, iš jų 150 000 gyvena Reikjavike) lemia, kad dauguma gyventojų yra tolimi giminaičiai. Mažesniuose miesteliuose, kuriuose gyvena vos 2 000–3 000 žmonių, tai tampa genetikos ir tautos sveikatos problema. Todėl islandai svetingai priima imigrantus, ypač vyrus, siekdami „praskiesti“ genų fondą. „Mums sunku įsivaizduoti, kad šalyje gali trūkti žmonių įvairovės, kai mūsų tautos yra tokios mišrios“, – pastebi Edita.
-
Vietoj pavardžių – tėvavardžiai
Islandai nenaudoja tradicinių pavardžių. Vietoj jų – tėvavardžiai, kilę iš tėvo vardo. Pavyzdžiui, jei tėvo vardas Jón, sūnus bus Jónsson („Jóno sūnus“), o dukra – Jónsdóttir („Jóno dukra“). Tai reiškia, kad šeimos nariai turi skirtingas „pavardes“, kas islandams yra įprasta, bet mums atrodo neįprasta ir painu.
-
Baruose nėra maisto ar užkandžių
Islandijos gėrimo kultūra stebina: baruose patiekiami tik gėrimai, o maisto ar net užkandžių, tokių kaip riešutai ar traškučiai, nėra. „Islandai geria alkoholį be nieko, o vakare, apie 23 val., vienintelė vieta pavalgyti Reikjavike – šavarmos užkandinės“, – pasakoja autorė. Šavarma (vietoje vadinama döneriu) kainuoja tiek pat, kiek pilnaviduriai patiekalai restorane, ir dažnai priklauso arabų kilmės savininkams.
-
Alkoholis brangus ir parduodamas tik specialiose parduotuvėse
Alkoholio Islandijoje nerasite įprastuose prekybos centruose (pvz., „Bonus“ ar „Kronan“), kuriuose yra tik silpnas (3–4 %) alus. Stipresnius gėrimus galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse, kurios užsidaro 18 val. ir nedirba savaitgaliais. Baruose alaus ar vyno taurė kainuoja nuo 10 iki 20 eurų. „Aukštos kainos – tai būdas kontroliuoti alkoholio vartojimą saloje, kur pramogų nedaug, o darbo diena trumpa“, – aiškina Edita.
-
Anksti užsidarančios parduotuvės ir virtuvės
Restoranų virtuvės dažniausiai užsidaro apie 19 val., o parduotuvės – apie 20 val. Vėlyvą vakarą maistą galima rasti tik visą parą veikiančiose „10-11“ parduotuvėse Reikjavike, tačiau jų kainos 30 % didesnės, o paruoštų patiekalų pasirinkimas ribotas. „Europoje įprasta trumpesnė darbo diena, bet negalėjimas užsisakyti maisto po 19 val. mane šokiravo“, – dalinasi Edita.
-
Nemokamos lankytinos vietos
Dauguma Islandijos gamtos objektų – kriokliai, geizeriai, vulkaniniai laukai – yra nemokami. Net viešieji tualetai švarūs ir nemokami. „Tai buvo netikėta, nes skrydžiai, apgyvendinimas ir maistas Islandijoje labai brangūs, bet gamtos grožis prieinamas visiems“, – sako Edita. Tiesa, mokamos karštosios versmės kartais nuvilia, nes neatitinka lūkesčių.
-
Vasariški drabužiai net per šaltį
Net vasarą, kai orai Islandijoje gali būti atšiaurūs (autorę užklupo uraganas, sniegas ir tornado), vietiniai dažnai rengiasi lengvai, tarsi ignoruodami šaltį. „Islandai pripratę prie permainingo oro ir džiaugiasi bet kokia vasara, todėl vaikšto atvirais drabužiais net per audrą“, – stebisi Edita.
-
Beveik nėra medžių
Islandijos kraštovaizdis stulbina kalnais, ledynais ir fiordais, tačiau medžių trūkumas iškart krenta į akis. „Miškų praktiškai nėra, nes medžiai buvo iškirsti statyboms ir šildymui, o dabar sala – tai atviros erdvės su retais želdyniais“, – pastebi Edita. Nors mums tai atrodo laukinė, islandams tai įprasta, o gamtos grožis vis tiek užburia.
Išvada
Islandija – šalis, kur geoterminė energija šildo namus, vanduo iš čiaupo švaresnis nei buteliuose, o visi gyventojai yra tolimi giminaičiai. Baruose nėra užkandžių, alkoholis brangus, o parduotuvės užsidaro anksti, tačiau gamtos grožis prieinamas nemokamai. Šios ypatybės stebina, bet islandams tai kasdienybė. „Kartą aplankiusi Islandiją, jau planuoju sugrįžti – jos unikalumas užburia“, – sako autorė.
Autorė: Edita J. iš Marijampolės.
