Kartais paprasčiausios močiutės gudrybės pasirodo esančios vertingesnės už bet kokius šiuolaikinius „pasidaryk pats“ patarimus. Ši istorija – būtent tokia. Dar devintajame dešimtmetyje močiutė išmokė, kaip iš įprasto skalbinių muilo pasigaminti tikras žvakes. Be vaško, be parafino, be brangių priemonių – tik muilas, vanduo, šiek tiek acto ir kantrybė. O rezultatas nustebina: iš vieno muilo gabalo galima pagaminti kelias žvakes, kurios dega stabiliai ir švariai.
Procesas, kuriam reikia tik vandens, muilo ir acto
Pirmasis žingsnis – muilą sulaužyti arba sutarkuoti. Maži gabalėliai greičiau suminkštėja ir ištirpsta. Juos reikia suberti į metalinį indą su šiltu vandeniu. Vanduo turi būti karštas, bet neužviręs – aukšta temperatūra sukelia intensyvų putojimą, o tirpalas gali išsilieti.
Po maždaug dvidešimties minučių muilas suminkštėja tiek, kad jį galima dar labiau susmulkinti. Po kelių valandų gaunama vientisa, tiršta masė. Svarbiausia – visą laiką laikyti žemą ugnį, kad tirpalas nekiltų į viršų.
Kai muilo masė tampa vientisa ir tiršta, ateina svarbiausias momentas – įpilti šiek tiek 9 procentų acto. Čia įvyksta akimirksniu pastebima reakcija: muile esantys riebalai susijungia į vandenyje netirpstantį junginį, kuris sukyla į viršų. Tai ir yra stearino pagrindas, naudojamas žvakių gamyboje.
Mišinį dar šiek tiek pašildome, bet neviriname. Šiluma leidžia medžiagai sutirštėti, prarasti perteklinę drėgmę ir įgauti tinkamą konsistenciją. Kai masė tampa tanki, ji paliekama atvėsti. Atvėsęs sluoksnis virsta tvirta, sausa plutele, kurios viduje dar yra šiek tiek drėgmės, bet tai natūralu – taip atrodo muilo stearinas.
Dagties gamyba – paprasta, bet svarbi
Tam, kad žvakė degtų tolygiai, reikia tinkamos dagties. Geriausiai tam tinka susukti medvilniniai siūlai – jie gerai „traukia“ lydytą steariną. Kad siūlai laikytų formą ir nenukristų, juos rekomenduojama apjuosti plona viela. Dagties apačioje galima naudoti paprastą plieninę vielą – panašią į tą, kuri būna šampano butelio užsukime.
Žvakės forma taip pat nesudėtinga: tinka aliuminio kapsulės, metaliniai dangteliai, konservų dangteliai ar kiti karščiui atsparūs indeliai. Plastikas netinka, nes gali išsilydyti.
Galutinis etapas – išlieti žvakes
Kai formos ir dagtys paruoštos, galima tirpinti steariną. Jis ištirpsta lengvai, tačiau svarbu nenaudoti aukštos temperatūros. Skystas stearinas supilamas į formeles, įstatoma dagtis, viskas paliekama sustingti.
Po kelių valandų turėsite žvakes, kurios degs ramiai, nerūks ir skleis švelnią šviesą. Iš vieno skalbinių muilo gabalėlio galima pagaminti maždaug penkias mažas žvakeles – tikrai daugiau, nei dauguma tikėtųsi.
Ar jos gali pakeisti žibintuvėlį?
Žinoma, elektrinės lemputės jos neatstos, tačiau tokia žvakė yra tikras gelbėtojas dingus elektrai. Ji šviečia švelnia, akių nevarginančia šviesa, neskleidžia nemalonaus kvapo ir sudega tolygiai. Be to, žvakė skleidžia šiek tiek šilumos – pakanka sušildyti rankas ar palaikyti šiltą arbatą šalia.
