Vejos priežiūra rugsėjį yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą žiemojimą ir greitą atsigavimą pavasarį. Teisingai atliktos procedūros padeda sustiprinti žolės šaknų sistemą ir padidinti jos atsparumą šalčiui. Paskutinį „pjovimą” reikėtų atlikti likus nedaug laiko iki pirmųjų stabilių šalnų. Žolės danga turėtų būti iki 5–6 centimetrų aukščio.
Kaip pagerinti savo vejos išvaizdą
Per trumpai nupjauta žolė žiemą gali nusilpninti augalą, o per aukšta žolė gali tapti ligų veisimosi vieta. Nupjautą žolę nuo vejos reikia atsargiai, bet kruopščiai pašalinti grėbliu. Jei paliksite nupjautą žolę paviršiuje, organinės medžiagos užstos saulės šviesą ir orą, o tai prisideda prie grybelinių ligų ir augalų puvinio vystymosi.
Rudens viršutinio tręšimo metu turėtų būti padidinta fosforo ir kalio dozė, siekiant paskatinti šaknų augimą ir padidinti atsparumą žiemai. Šiuo laikotarpiu azoto trąšos visiškai neįtraukiamos, nes jos provokuoja švelnios žaliosios masės, kuri dar nėra paruošta žiemai, augimą.
Trąšas geriausia naudoti sausu, nevėjuotu oru, tolygiai paskirstant trąšų granules per visą vejos paviršių. Po to žolę reikia labai gausiai laistyti, kad visos maistinės medžiagos pasiektų šaknų zoną.
Pasėjus sėklas „plikose” vietose, reikia lengvai pavaikščioti voleliu ir mulčiuoti plotą plonu durpių arba humuso sluoksniu, kad apsaugotumėte sėklas. Kitas žingsnis – reguliariai laistyti šias vietas, kol pasirodys draugiški daigai.
