Telefoniniai sukčiai Lietuvoje – nuolatinė problema. Policija ir bankai kasmet fiksuoja šimtus, tūkstančius pranešimų apie gyventojus, apgautus telefonu. Kiekvienais metais sukčiai išvilioja milžiniškas, protu nesuvokiamas sumas. Nors istorijos skamba vis panašiai, jų aukomis tampa tiek senjorai, tiek jauni žmonės, pasidavę spaudimui ar pagundai „uždirbti greitai“.
Kaip apsisaugoti? Štai keli išsamūs patarimai.
Kodėl skambučiai tokie pavojingi?
Skambutis – tai tiesioginis kontaktas, kurio metu žmogus dažnai sutrinka. Sukčiai naudojasi psichologinėmis gudrybėmis: kelia skubos jausmą, gąsdina nelaimėmis, kartais vilioja „aukso kalnais“. Tokiais momentais net racionaliai mąstantis žmogus gali prarasti budrumą.
Dar viena problema – technologijos. Sukčiai gali padaryti taip, kad ekrane matytumėte oficialiai atrodantį numerį, pavyzdžiui, banko klientų aptarnavimo liniją. Tai vadinama numerio „spoofingu“. Dėl to atsiranda įspūdis, kad tikrai skambina institucija.
Kaip atpažinti įtartiną skambutį?
Pirmas ženklas – nežinomas numeris, ypač su užsienio šalies kodu. Antras – didelis spaudimas veikti tuoj pat. Jei girdite, kad „jūsų sąskaita tuoj bus užblokuota“ arba „per 5 minutes turite patvirtinti operaciją“, žinokite: tai klasikinė manipuliacija.
Dar vienas požymis – pažadai, kurie skamba per gerai. Pavyzdžiui, laimėjote loterijoje, kurioje net nedalyvavote, arba jums siūlomas garantuotas pelnas investuojant į kriptovaliutas. Tokie pažadai realybėje neegzistuoja.
Niekada neatskleiskite asmeninių duomenų
Tai svarbiausia taisyklė. Banko kortelės numeriai, CVC kodai, prisijungimai prie interneto banko, PIN kodai, asmens kodas – visa tai yra griežtai slapta.
Bankai, policija ar kitos oficialios institucijos niekada neprašo tokių duomenų telefonu. Jeigu kas nors reikalauja – tai tikrai sukčius.
Patikrinkite skambintojo tapatybę
Jeigu žmogus teigia esąs policijos pareigūnas, banko ar mokesčių inspekcijos darbuotojas, iškart nesileiskite į kalbas. Užsirašykite vardą, pavardę ir pareigas. Tada patys paskambinkite oficialiu numeriu, kurį rasite institucijos svetainėje ar ant banko kortelės.
Labai svarbu: neskambinkite atgal tuo numeriu, kurį diktuoja pats skambintojas. Dažnai tai – kito sukčiaus telefonas.
Technologijos gali padėti
Kiekviename išmaniajame telefone galima užblokuoti numerius. Tai reiškia, kad jei gavote įtartiną skambutį, kitą kartą jis jūsų nebepasieks.
Taip pat verta naudoti specialias programėles, kurios perspėja apie žinomus sukčių numerius. Pavyzdžiui, „Truecaller“ ar „Hiya“.
Jei kalbame apie reklamos skambučius, Lietuvoje veikia kitos taisyklės. Pagal BDAR ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, įmonės negali jums skambinti reklaminiais pasiūlymais be jūsų sutikimo. Jei vis tiek gaunate tokius skambučius, galite paprašyti ištrinti jūsų numerį iš jų sąrašų, o jei nepadeda – kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Išlikite ramūs
Sukčiai bando sukelti paniką. Kuo ramiau reaguosite, tuo mažiau šansų, kad būsite apgauti. Niekada nespauskite SMS gautų nuorodų, nes tai gali įdiegti kenkėjišką programą.
Jei skambutis atrodo įtartinas – padėkite ragelį. Neturite prievolės teisintis. Jeigu kyla abejonių, visada patikrinkite informaciją oficialiais kanalais.
Ką daryti, jei vis dėlto tapote auka?
Jeigu pasidalijote duomenimis ar pervedėte pinigus, svarbiausia – nedelsiant reaguoti.
- Skambinkite į banką ir užblokuokite korteles ar sąskaitą.
- Kreipkitės į policiją numeriu 112 ir pateikite visą informaciją apie skambutį.
- Jei buvo pavogti jūsų asmens duomenys, praneškite policijai ir savo bankui.
Laiku pranešus, yra galimybė sustabdyti operacijas arba bent sumažinti nuostolius.
Dažniausios schemos Lietuvoje
Policija pastebi kelis nuolat pasikartojančius scenarijus. Vienas jų – tariamas banko darbuotojas, kuris tikina, kad jūsų sąskaitoje vyksta įtartina veikla. Kitas – tariamas policininkas, kuris gąsdina, jog artimas žmogus pateko į nelaimę. Trečias – laimėta loterija arba siūlymas „investuoti dabar, nes rytoj bus per vėlu“.
Visos šios istorijos kuriamos tam, kad priverstų jus veikti neapgalvotai.
Kalbėkite su artimaisiais
Sukčių taikiniai dažniausiai – vyresnio amžiaus žmonės. Jie gali mažiau domėtis technologijomis, labiau pasitikėti autoritetais, todėl greičiau patiki pasakytomis istorijomis.
Būtent todėl verta su jais kalbėtis. Papasakokite, kad bankai telefonu niekada neprašo prisijungimų, kad policija neprašo pervesti pinigų. Įspėkite, kad visada reikia patikrinti informaciją. Tokie pokalbiai gali išgelbėti ne vieną pensiją ar santaupas.
Pabaigai
Telefoniniai sukčiai nesustos. Jie keis taktikas, pasitelks naujas technologijas, bet jų tikslas visada bus tas pats – pasinaudoti mūsų baime ar godumu. Vienintelis patikimas skydas – atsargumas ir sąmoningumas.
Prisiminkite: niekada neskubėkite priimti sprendimų telefonu, neatskleiskite asmeninių duomenų ir visada tikrinkite informaciją. Kalbėkite apie tai su artimaisiais, ypač senjorais. Būtent žinios ir ramus protas padeda išvengti sukčių pinklių.
Naudinga informacija:
- Policija – skambinkite 112 arba pateikite pareiškimą internetu per ePolicija: https://www.epolicija.lt
- Lietuvos bankas – informacija apie finansinius sukčiavimus ir prevenciją: https://www.lb.lt
- Jūsų bankas – kuo greičiau susisiekite su savo banku ir užblokuokite sąskaitą ar kortelę. Populiariausių bankų skubios pagalbos numeriai:
- „Swedbank“: 1884 arba +370 5 268 4444
- SEB bankas: 1528 arba +370 5 268 2800
- „Luminor“: +370 5 239 3444
- „Artea“: +370 610 44447
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) – jei buvo panaudoti ar pavogti jūsų asmens duomenys: https://vdai.lrv.lt
- Lietuvos kriminalinės policijos biuras – naujausia informacija apie sukčių schemas: https://www.policija.lt
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) – jei apgavystė susijusi su apgaulingais pardavimais ar paslaugomis: https://www.vvtat.lt
