Tarp grybautojų vyrauja nuomonė, kad baravykas – tai miško karalius. Jis ne tik skanus ir universalus kulinarijoje, bet ir pasižymi įdomiu charakteriu. Sugauti momentą, kai grybas užaugo iki idealaus dydžio, nepajuodo, nesukirmijo – tikras menas. Ypač kai kalbama apie baravykų bangą. Kyla natūralus klausimas: kaip dažnai reikia grįžti į tą pačią grybavietę, kad surinktum maksimumą ir neišeitum su tuščiu krepšiu?
Kiek auga baravykas?
Kad galėtume kompetentingai planuoti „grybų žvalgybą”, reikia suprasti, koks yra baravyko (Boletus edulis) augimo greitis. Tai ne tiesiog abstraktūs centimetrai per dieną – tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo temperatūros, drėgmės, dirvožemio ir apšvietimo.
Idealiomis sąlygomis (po šiltų lietų, esant apie 18-22 °C temperatūrai ir drėgmei virš 80%) baravykas gali užaugti iki valgomo būvio per 2-3 dienas. Kalbama ne apie grybo užuomazgą (grybiena), o apie momentą, kai grybas jau „išlindo iš žemės” ir pradeda kaupti masę.
Pirmą dieną grybas tik prasiskverbia pro spygliuočių paklotę, dažnai likdamas nepastebimas. Antrą dieną pasirodo maža kepurėlė. Trečios dienos pabaigoje – tai jau pilnavertis grybas kumščio dydžio, tinkamas rinkti. O ketvirtą ir penktą dienomis jis gali pradėti kirmyti, ypač karščio metu. Taigi nuo pasirodymo iki surinkimo optimalus laikas 2-3 dienos, maksimum 4 dienos.
Grybų „banga”: kas tai ir kiek trunka?
Grybų banga – tai masinio grybų pasirodymo laikotarpis, kuris trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Baravykų atveju Rusijos vidurio juostoje, pavyzdžiui, Smolensko srityje, banga paprastai trunka 10-12 dienų. Per šį laiką grybiena „šaudo” bangomis: iš pradžių pirmieji, paskui antra ir trečia jaunų grybų „bangos”, kol neišsisemia maistinė bazė.
Patikrintoje, stabilioje vietoje per vieną bangą galima surinkti iki 40-60 baravykų, jei netingėsite ir vaikščiosite reguliariai.
Kaip dažnai eiti į grybavietę?
Čia prasideda pats įdomiausias dalykas – rinkimo taktika ir strategija.
Optimalus variantas: kas antrą dieną
Rinkti baravykus kas antrą dieną – tai aukso vidurys. Privalumai:
- grybai spėja užaugti iki vidutinio dydžio;
- nespėja sukirmyti;
- atsiranda įvairovė – nuo „mažylių” iki tvirtų, subrendusių egzempliorių;
- galimybė pastebėti tuos, kurie vakar dar slėpėsi po egle ar lapais.
Būtent esant tokiam grafikui rinkimas būna kokybiškiausias ir subalansuotas: galima pririnkti ir marinuoti, ir kepti, ir džiovinti. Minusai – tik vienas: jei vieta populiari, konkurentai gali ją „iššukuoti” anksčiau. Tiesiog pusvalandžiu anksčiau už jus. Todėl tenka veikti subtiliai: arba ateiti anksčiau, arba keisti maršrutą.
Intensyvus variantas: kasdien
Kai kurie grybautojai, ypač grybų sezono piku, mėgsta eiti į mišką kasdien. Toks požiūris sumažina tikimybę, kad kas nors spės surinkti grybus iki jūsų, leidžia nepraleisti nė vieno šviežio egzemplioriaus ir atbaido konkurentus – po kruopštaus patyrusio grybautojo apėjimo miške, kaip taisyklė, lieka mažai ko verto, ir kiti praranda susidomėjimą šia vieta.
Tačiau kasdieninis rinkimas turi ir trūkumų. Dažniausiai pasitaiko smulkūs grybai, kurie dar nespėjo užaugti, o maršruto vienodumas greitai įgrista. Be to, yra rizika rinkti grybus per anksti, neleidžiant jiems subręsti iki optimalios būklės. Todėl eiti kasdien verta tik maksimalaus derliaus laikotarpiu, kai grybų tikrai daug. Tai strateginis požiūris, ypač jei vieta populiari ir nenorite dalintis derliumi su kitais.
Apibendrinant
Baravykai auga greitai, bet neilgai išsilaiko. Idealus požiūris – kas antrą dieną, ypač jei norite gauti įvairaus dydžio grybų įvairiems poreikiams. Bet nepamirškite: joks algoritmas nepakeis pagrindinės grybautojo taisyklės – į mišką reikia eiti. Ar kasdien, ar kas antrą dieną, tik tas, kas vaikšto, renka.
