Kalėdų eglutė namuose akimirksniu sukuria šventinę nuotaiką – kvapas, žaluma, šviesos. Tačiau ne vienas pastebi, kad vos po kelių dienų spygliai ima kristi, šakos nusvyra, o po egle atsiranda vis didesnė „žalia kiliminė danga“. Tai nėra neišvengiama. Tinkamai prižiūrima eglutė gali išlikti žalia, elastinga ir kvapni ne tik per Kalėdas, bet ir iki sausio pabaigos. Viskas priklauso nuo kelių esminių sprendimų.
Nuo ko viskas prasideda – eglutės pasirinkimas
Ilgas eglutės „gyvenimas“ prasideda dar prieš ją parsinešant namo. Didžiausia klaida – rinktis pagal aukštį ar kainą, neįvertinus būklės. Šviežia eglė turi elastingus, nelūžtančius spyglius ir natūralų, stiprų miško kvapą. Jei lengvai perbraukus ranka spygliai lieka delne, tokia eglė jau seniai nupjauta.
Verta atkreipti dėmesį ir į šakas – jos neturi būti rudos ar trapios. Geriausia rinktis vietinę eglę iš patikimo augintojo: kuo trumpesnis transportavimo ir sandėliavimo laikas, tuo daugiau drėgmės medis dar bus išlaikęs savyje.
Kodėl būtina dar kartą pjauti kamieną
Nors eglė jau nupjauta, parnešus ją namo būtina nuo kamieno apačios nupjauti dar 2–5 centimetrus. Per laiką pjūvio vietoje susidaro sukietėjusių sakų sluoksnis, kuris veikia tarsi kamštis ir neleidžia vandeniui patekti į medieną.
Šviežias pjūvis atveria „kanalus“, per kuriuos eglė gali gerti vandenį. Tai tas pats principas, kaip su skintomis gėlėmis – be šviežio pjūvio jos nuvysta gerokai greičiau.
Vanduo – svarbiausias eglutės „maistas“
Didžiausias eglutės priešas namuose yra sausra. Pastatyta į stovą, eglė pirmosiomis dienomis gali išgerti iki litro vandens per parą. Jei vandens trūksta nors vieną dieną, procesas tampa negrįžtamas – spygliai pradeda kristi, o šakos praranda standumą.
Vandens lygį reikia tikrinti kasdien ir niekada neleisti, kad kamienas liktų sausas. Geriausiai tinka drungnas vanduo, nes jis greičiau įsigeria. Jei naudojate specialius eglučių konservantus ar maistines medžiagas, jos padeda sulėtinti bakterijų dauginimąsi ir išlaikyti vandenį „švarų“.
Kur pastatyti eglutę, kad ji nenudžiūtų
Vieta kambaryje turi lemiamą reikšmę. Eglutė nemėgsta karščio. Radiatorius, židinys ar šildytuvas šalia – greičiausias kelias prie byrančių spyglių. Karštas oras tiesiog ištraukia drėgmę iš medžio.
Taip pat pavojingi skersvėjai – dažnai varstomos durys ar langai spartina džiūvimą. Ideali vieta eglutei yra šviesi, bet vėsesnė kambario dalis, kur temperatūra siekia apie 15–20 laipsnių. Tiesioginiai saulės spinduliai taip pat nėra geras pasirinkimas – jie veikia kaip lėtas džiovintuvas.
Lemputės ir žaisliukai – mažiau reiškia ilgiau
Dekoruojant eglutę dažnai norisi „kuo daugiau“, tačiau per didelis krūvis kenkia šakoms. Sunkūs žaisliukai turėtų kabėti apačioje, o lengvesni – viršutinėse šakose. Jei šakos nuolat tempiamos, jos nusvyra, o spygliai ima byrėti greičiau.
Apšvietimui geriausia rinktis LED lemputes – jos beveik nekaista ir nešildo šakų. Senos kaitrinės girliandos ne tik didina džiūvimą, bet ir kelia papildomą gaisro riziką.
Drėgmė ore – nematomas, bet svarbus veiksnys
Šildymo sezonu patalpų oras tampa itin sausas, o tai tiesiogiai veikia eglutę. Jei turite galimybę, naudokite oro drėkintuvą tame pačiame kambaryje. Taip pat naudinga kasdien lengvai apipurkšti spyglius vandeniu – tai padeda jiems ilgiau išlikti elastingiems.
Svarbu vengti dekoratyvinių purškalų, dirbtinio „sniego“ ar blizgučių aerozolių. Jie užkemša spyglių paviršių, neleidžia jiems „kvėpuoti“ ir spartina džiūvimą.
Trys taisyklės, kurios iš tikrųjų veikia
Jei reikėtų viską sutraukti į esmę, eglutės ilgaamžiškumą lemia trys dalykai: šviežias pjūvis, nuolatinis vanduo ir vėsi vieta. Visa kita – tik papildomi niuansai. Laikantis šių principų, eglutė išlieka žalia, kvapni ir tvirta kelias savaites, o Kalėdų dvasia namuose neišgaruoja dar nesibaigus šventėms.
Tinkamai prižiūrėta eglė ne tik gražiau atrodo, bet ir primena, kad kartais ilgaamžiškumui reikia ne stebuklų, o kasdienio dėmesio.
