Poliesterio striukė – dažno lietuvio geriausias draugas. Ji neprašo daug dėmesio, atlaikys ir rudeninę dulksną, ir netikėtą sniegą, ir tą keblią situaciją, kai lietus užklumpa be skėčio. Bet net pati ištikimiausia striukė kartais nusipelno būti išskalbta. Kaip tai padaryti teisingai, kad po skalbimo ji atrodytų kaip iš parduotuvės, o ne kaip sena paklodė? Apie tai ir kalbėsime.
Kodėl su poliesteriu reikia elgtis kitaip
Poliesteris – sintetinis audinys, kurį dėl savo praktiškumo mėgsta ir gamintojai, ir pirkėjai. Jis lengvas, greitai džiūsta, beveik nesiglamžo ir puikiai atlaiko kasdienį dėvėjimą. Tačiau būtent šios savybės reiškia, kad jis reikalauja kiek kitokio požiūrio nei medvilnė ar vilna.
Didžiausias poliesterio priešas – karštis. Aukšta temperatūra gali priversti audinį susitraukti, prarasti formą arba netgi „ištirpti” – palikti blizgančias, plastiško atspalvio žymes. Antra problema – kvapai. Poliesteris mėgsta sugerti prakaito ir kitus kvapus, o tada jų atsikratyti būna sunkiau nei su natūraliais audiniais. Gera žinia ta, kad žinant šiuos niuansus, skalbimas tampa paprastas ir nuspėjamas procesas.
Prieš skalbimą: kelios minutės, kurios sutaupys valandas
Prieš metant striukę į skalbimo mašiną, verta skirti kelias minutes pasiruošimui. Tai ne pedantizmas, o praktika, kuri tikrai veikia.
Pirmiausia – kišenės. Kiek kartų esame radę skalbimo mašinoje popieriukų konfeti arba pamirštas ausines? Kišenių patikrinimas trunka trisdešimt sekundžių ir gali išgelbėti nuo valandos valymo darbo.
Antra – užtrauktukai ir lipukai. Užtrauktukus verta užtraukti iki galo, nes skalbimo metu jie gali braižyti audinį arba užsikabinti už kitų drabužių. Lipukus (velcro) irgi geriau suklijuoti – jie traukia pūkus kaip magnetas.
Trečia – apversk striukę išvirkščia. Tai paprasta gudrybė, kuri apsaugo išorinį paviršių nuo trinties su būgnu. Spalva ilgiau išlieka ryški, o audinys – švelnus.
Skalbimas mašinoje: mažiau yra daugiau
Kai pasiruošimas baigtas, pats skalbimas tampa paprastas. Pagrindinė taisyklė – žemesnė temperatūra ir švelnesnis režimas visada geriau nei aukštesnė ir intensyvesnis.
Optimaliausia skalbti trisdešimties laipsnių temperatūroje, naudojant švelniąją arba sintetinių audinių programą. Jei striukė labai nešvari, galima pakelti iki keturiasdešimties, bet daugiau tikrai nereikia. Gręžimą irgi verta nustatyti minimalų – keturi šimtai ar šeši šimtai apsisukimų per minutę visiškai pakanka. Intensyvus gręžimas gali deformuoti striukę, ypač pečių ir kapišono sritis.
Skalbiklio pasirinkimas irgi svarbus. Geriausiai tinka skystas skalbiklis, nes jis puikiai ištirpsta žemoje temperatūroje ir nepalieka baltų dėmių. Milteliai – rizikingesnis variantas, nes kartais neištirpsta iki galo ir įstringa siūlėse. Specialūs skalbikliai sportiniams drabužiams veikia dar geriau, nes jie sukurti būtent sintetiniams audiniams ir padeda pašalinti įsisenėjusius kvapus.
Viena svarbi detalė – minkštiklio atsisakyk visiškai. Žinau, tai skamba keistai, nes esame įpratę prie minkštų, maloniai kvepiančių drabužių. Tačiau minkštiklis poliesterio paviršiuje sukuria plėvelę, kuri blokuoja audinio „kvėpavimą” ir paradoksaliai skatina kvapų kaupimąsi. Po kelių skalbimų su minkštikliu striukė gali pradėti keistai kvepėti net ką tik ištraukta iš mašinos.
Rankinis skalbimas: kai nori būti švelnesnis
Kartais striukė būna ypatinga – gal su dekoratyviniais elementais, gal labai sena ir brangi širdžiai. Tokiais atvejais rankinis skalbimas yra puikus sprendimas.
Procesas paprastas: pripilk vonią arba didelį dubenį drungno vandens, ištirpink šiek tiek skysto skalbiklio ir panardink striukę. Nereikia trinti ar gremžti – tiesiog švelniai pamaigyk ir palik mirkti penkiolikai dvidešimt minučių. Po to keletą kartų pakeisk vandenį, kol neliks putų, ir švelniai išspausk vandenį. Svarbiausia – nesukti ir negręžti kaip skalbinio, nes tai gali ištemti audinį.
Dėmės: kaip jas nugalėti be kovos
Gyvenimas palieka pėdsakus, o ant šviesios striukės tie pėdsakai matosi ypač gerai. Gera žinia ta, kad daugumą dėmių galima pašalinti nesunkiai, jei žinai kelis triukus.
Riebalinės dėmės – nuo maisto, aliejaus ar kosmetikos – geriausiai reaguoja į paprastą indų ploviklį. Lašelis ant dėmės, švelniai įtrintas pirštais, ir po penkių minučių galima skalbti kaip įprastai. Jei dėmė sena ir įsiėdusi, prieš tai verta užberti ant jos šiek tiek kukurūzų krakmolo ar paprastų miltų ir palikti valandai – jie absorbuos riebalus ir skalbimas bus efektyvesnis.
Purvo dėmes geriausia šalinti sausai. Paradoksalu, bet neskubėk valyti šlapio purvo – palik jį išdžiūti, tada nušluostyk šepetėliu ir tik po to skalbk. Šlapias purvas tik giliau įsitrina į audinį.
Prakaito kvapas pažastyse – dažna problema su poliesteriu. Čia padeda senos geros sodos pasta: sumaišyk dvi dalis sodos su viena dalimi vandens, užtepk ant probleminės vietos, palik pusvalandžiui ir tada skalbk. Soda neutralizuoja kvapus ir švelniai valo audinį.
Džiovinimas: čia daugiausia klaidų
Teisingai išskalbta striukė gali būti sugadinta per penkias minutes, jei džiovinsi ją netinkamai. Čia dažniausiai ir nutinka nelaimės.
Auksinė taisyklė – džiovink natūraliai. Geriausia ištiesti striukę horizontaliai ant švaraus rankšluosčio gerai vėdinamoje patalpoje. Kai didžioji dalis vandens nusivarvės ir striukė bus tik drėgna, galima pakabinti ant plačios pakabos – bet ne anksčiau, nes šlapia striukė gali išsitempti pečių srityje.
Ko vengti? Radiatoriaus – aukšta temperatūra deformuoja poliesterį ir gali palikti negrąžinamas žymes. Džiovyklės – nebent etiketėje aiškiai parašyta, kad galima, bet net tada geriau būti atsargiam. Tiesioginių saulės spindulių – gali išblukinti spalvą, ypač jei striukė ryški.
Lyginimas: ar tikrai to reikia?
Dažniausiai teisingai išdžiovinta poliesterio striukė lyginimo nereikalauja. Tačiau jei glamžių vis dėlto atsirado, yra keletas būdų juos pašalinti.
Paprasčiausias – pakabink striukę vonios kambaryje, kai prausiesi karštu dušu. Garai natūraliai išlygina smulkius glamžius be jokio papildomo darbo. Jei reikia rimtesnio lyginimo, nustatyk žemiausią lygintuvo temperatūrą ir lygink per medžiaginę servetėlę – niekada tiesiogiai. Tiesioginis karšto lygintuvo kontaktas su poliesteriu gali palikti blizgančias, plastiško atspalvio žymes, kurių nebepašalinsi.
Kaip dažnai skalbti: mažiau nei manai
Vienas dažniausių klausimų – kaip dažnai striukę reikia skalbti? Atsakymas tikriausiai nudžiugins: rečiau nei galvoji.
Poliesteris nėra audinys, kurį reikia skalbti po kiekvieno apsivilkimo. Kasdienei miesto striukei pakanka skalbti kartą per mėnesį ar šešias savaites, nebent ji akivaizdžiai nešvari. Sportui skirtą striukę verta skalbti dažniau – gal kartą per savaitę ar dvi. Žieminę striukę su storiu pamušalu užtenka išskalbti du tris kartus per sezoną.
Tarp skalbimų striukę verta tiesiog vėdinti. Pakabink ją lauke ar prie atviro lango kelioms valandoms po kiekvieno intensyvesnio nešiojimo – tai pašalins didžiąją dalį kvapų ir drėgmės. Smulkias dėmes galima nušluostyti drėgna šluoste, neskalbiant visos striukės.
Ilgaamžiškumo paslaptys
Striukė, kuri tarnauja daugelį metų, nėra atsitiktinumas. Tai teisingos priežiūros rezultatas.
Laikyk striukę pakabintą, ne sulenktą kažkur spintos kampe. Naudok plačią pakabą, kad pečiai nesideformuotų. Po skalbimo, kai striukė visiškai išdžiūsta, galima atnaujinti jos vandens atsparumą specialiu impregnatu – jų galima rasti bet kurioje sporto prekių parduotuvėje.
Ir dar vienas patarimas, kuris gali pasirodyti keistas: nešiok šaliką. Kaklo sritis – ta vieta, kuri susitepa greičiausiai, nes liečiasi su oda ir plaukais. Šalikas veikia kaip barjeras ir gerokai prailgina laiką tarp skalbimų.
Pabaigai
Poliesterio striukės skalbimas nėra raketos mokslas, bet keletas paprastų taisyklių gali lemti skirtumą tarp drabužio, kuris po metų atrodo kaip skarmalas, ir to, kuris tarnauja penkis ar dešimt metų ir vis dar atrodo puikiai.
Žema temperatūra, švelnus režimas, skystas skalbiklis be minkštiklio, natūralus džiovinimas – tai viskas, ką reikia žinoti. Likęs laikas galima skirti smagesnėms veikloms nei skalbinių rūšiavimas.
Tavo striukė tau padėkos – gal ne žodžiais, bet tikrai ilgaamžiškumu.
