Kambarinių augalų priežiūroje net ir patyrę augintojai kartais susiduria su nemaloniu reiškiniu – aplink vazonus zujančiais mažais uodais. Jie gali pasirodyti net tada, kai augalai prižiūrimi teisingai, o jų atsiradimas ne visada susijęs su konkrečios rūšies jautrumu. Vis dėlto dažniausiai nukenčia minkštus lapus ar sultingus stiebus turintys augalai – senpolijos, hibiskai, kolerijos ir kiti.
Kodėl mašalai atsiranda, kokie jie būna ir kaip nuo jų išsivaduoti? Štai svarbiausia informacija.
Kaip atrodo kambarinių augalų mašalai?
Namuose dažniausiai aptinkamos dvi kenkėjų grupės – balti ir juodi mašalai. Pagal spalvą juos atpažinti paprasčiausia.
Baltieji vabzdžiai – baltasparniai
Baltasparniai (whiteflies) primena mažus, baltus ar gelsvus drugelius. Jie ypač mėgsta augalų lapų apačią, iš kurios siurbia sultis. Pavojingos yra ir jų lervos – jos silpnina augalą, o suaugę vabzdžiai dar ir perneša virusines ligas.
Pagrindiniai požymiai:
- pakračius vazoną pakyla baltų vabzdžių debesėlis;
- lapų apačioje kaupiasi lipnūs sekretai („medingė“), ant kurių greitai auga suodžių grybelis;
- lapai gelsta, silpsta ir blogiau fotosintetina.
Baltos šokinėjančios dėmelės – poduros
Kita grupė – dirvožemio mašalai, iš tiesų vadinami kolembolėmis arba poduromis. Tai 1–2 mm ilgio, pailgi, balkšvi padarėliai, kurie šokinėja ant drėgno dirvos paviršiaus. Jie tiesiogiai augalo nežaloja, bet jų dauginimasis rodo per didelę drėgmę ir nepalankias sąlygas.
Juodi uodukai – sciaridos
Maži tamsūs skraidantys vabzdžiai – tai grybiniai uodukai (sciaridos). Nors suaugę individai augalams beveik nekenkia, jų lervos gyvena dirvoje ir ėda smulkias šakneles, taip stabdydamos augimo tempą.
Jų atsiradimo priežastys:
- nuolatinė drėgmė, užsistovėjęs vanduo;
- organinių atliekų palikimas ant žemės paviršiaus;
- nepakankamas vėdinimas.
Vasarą ir rudenį juos galima supainioti su vaisinėmis muselėmis, tačiau šios maitinasi vaisių minkštimu ir augalams nepavojingos.
Iš kur atsiranda mašalai?
Uodų atsiradimą lemia keli šaltiniai:
- prastos kokybės ar užkrėstas substratas;
- naujai įsigytas augalas, parsineštas su lervomis;
- kenkėjai, patekę į namus iš lauko;
- dažniausia priežastis – perlaistymas ir drėgmės perteklius.
Dauguma mašalų rūšių greitai dauginasi tada, kai dirvos paviršius nuolat šlapias, o patalpoje trūksta oro cirkuliacijos.
Kaip atsikratyti mašalų? Veiksmingiausi būdai
Norint atlikti kontrolę, svarbu derinti kelias priemones. Vieno sprendimo paprastai nepakanka.
1. Agrotechninės priemonės – svarbiausias etapas
Išdžiovinkite dirvos paviršių
Laistykite taip, kad viršutinis 2–3 cm sloksnis spėtų visiškai išdžiūti. Tai ypač veiksminga nuo sciaridų lervų.
Neleiskite vandeniui stovėti lėkštelėje
Vandenį iš lėkštelės išpilkite iškart, kad šaknys nesėdėtų pelkėje.
Naudokite drenažą
Geriausia vazono apačioje įrengti keramzitą ar akmenukų sluoksnį, kad vanduo neužsilaikytų dirvoje.
Mulčiuokite paviršių
Plonas smėlio, keramzito ar dekoratyvinių akmenėlių sluoksnis apsaugo nuo kiaušinėlių dėjimo.
2. Mechaninės ir fizinės priemonės
Lipnūs spąstai
Geltonos ar mėlynos lipnios kortelės padeda sumažinti suaugusių vabzdžių kiekį ir greičiau pastebėti problemą.
Muiluotas vanduo ir šiltas dušas
Balti mašalai nuo lapų lengvai pašalinami drėgna, muiluota kempinėle.
Šiltas dušas nuplauna didelę dalį vabzdžių ir jų lervų.
Fumigatoriai
Padeda naikinti skraidančius baltasparnius ir sciaridas. Naudoti reikia bent savaitę – taip sunaikinami ir išsirita nauji vabzdžiai. Tai pagalbinė, ne pagrindinė priemonė.
3. Biologiniai sprendimai – saugūs, bet veiksmingi
Preparatai su Bacillus thuringiensis israelensis (Bti) bakterija naikina dirvos uodukų lervas, bet nekenkia augalams, žmonėms ar gyvūnams. Tai vienas ekologiškiausių kovos būdų.
4. Cheminės priemonės – naudoti tik esant stipriam užkratimui
Kai žala akivaizdi ir ankstesni metodai neveikia:
- naudokite sisteminius insekticidus su tiametoksamu, acetamipridu ar imidaklopridu;
- preparatą įterpkite per laistymą – veiklioji medžiaga per šaknis pasklis po visą augalą;
- naudokite tik gerai vėdinamoje vietoje ir griežtai laikantis instrukcijų.
Kad mašalai nebegrįžtų
Sveiki, stiprūs augalai daug rečiau kenčia nuo kenkėjų. Todėl svarbu:
- laikytis taisyklingo laistymo režimo;
- naudoti kokybišką substratą;
- užtikrinti gerą apšvietimą ir vėdinimą;
- nepersistengti su organinėmis trąšomis.
Reguliari priežiūra – geriausia prevencija.
