Kiekvienas katės šeimininkas bent kartą yra patyręs tą rytą, kai prie kraiko dėžutės randate „smėlio audrą“ – granulės išmėtytos ant grindų, kampuose, net prie durų, o katė sėdi šalia su tokia nekalta išraiška, lyg nieko nebūtų įvykę. Pirma mintis dažnai būna paprasta: „ji tyčiojasi“, „pikta“, „išdykauja“. Tačiau katės retai elgiasi be priežasties. Kraiko barstymas dažniausiai yra jų kalba – o kartais net ir pagalbos šauksmas.
Katė tualetą suvokia kaip itin svarbią, intymią vietą, kurioje ji turi jaustis saugi. Jei kažkas trukdo – dėžutė nepatogi, kraikas nemalonus, aplinka kelia stresą ar atsiranda skausmas – katė tai parodo elgesiu. Ir vienas dažniausių signalų būtent toks: per daug kasimo, nervingi judesiai, šuoliai lauk ir kraikas ant grindų.
Pirmoji ir dažniausia priežastis – katė netelpa arba jaučiasi nepatogiai dėžutėje
Įsivaizduokite, kad jums reikėtų atlikti savo reikalus ankštame garde, kur net negalite patogiai apsisukti. Taip jaučiasi daugelis kačių, kurių kraiko dėžutė tiesiog per maža.
Yra paprasta taisyklė, kurią dažnai ignoruojame: kraiko dėžutė turėtų būti bent pusantro karto ilgesnė nei katės kūnas nuo nosies iki uodegos pagrindo. Didesnėms, ilgesnėms veislėms standartinės parduotuvių dėžės dažnai yra per ankštos. Tokiu atveju katė kasdama tiesiog fiziškai neturi kur dėti letenų – ir granulės išskrenda lauk.
Dar vienas niuansas – uždaros kraiko dėžutės. Nors šeimininkams jos atrodo patogios dėl kvapo ir tvarkos, ne visoms katėms jos tinka. Dalis gyvūnų tiesiog nemėgsta jausmo, kad yra uždaryti. Be to, uždarose dėžėse lengviau kaupiasi kvapas, o katės uoslė yra tokia jautri, kad tai gali tapti rimtu dirgikliu. Rezultatas – nervingesnis kasimas, skubėjimas, chaosas.
Kraikas gali būti „neteisingas“ – tekstūra ir kvapas katei svarbesni nei jums atrodo
Katės kasa instinktyviai – tai jų natūralus elgesys, padedantis paslėpti kvapus. Bet jei kraikas yra nemalonus, jos kasa nebe ramiai, o su įtampa.
Viena dažniausių problemų – per lengvas ir dulkantis kraikas. Smulkios, lengvos granulės išsibarsto nuo vieno letenos judesio. Jos taip pat gali prilipti prie letenų pagalvėlių ir gyvūną erzinti.
Kita pusė – per kietos granulės. Silikagelio ar šiurkštaus molio kraikai dažnai mažiau išsibarsto, bet kai kurioms katėms jie tiesiog nemalonūs – lyg vaikščiotų per aštrius akmenukus. Tokiu atveju katė gali kasti agresyviau, bandydama susikurti patogesnį „paviršių“.
Labai svarbus ir kvapas. Žmonėms patinka levandos ar „gaivos aromatas“, tačiau katei tai gali būti tiesiog cheminis smūgis į nosį. Kraikas su stipriu kvapu kartais priverčia katę kuo greičiau viską užkasti, kad „užgožtų“ erzinantį kvapą. Tuomet kasimas tampa dvigubai intensyvesnis – ir kraikas skrenda į visas puses.
Sluoksnis per plonas? Katė kasa iki plastiko ir supyksta
Šis momentas dažnai nuvertinamas. Jei kraiko sluoksnis per plonas, katė kasdama greitai pasiekia dėžutės dugną. Plastiko garsas, kietas paviršius ir nemalonus pojūtis ją suerzina. Ji ima kasti dar smarkiau, nes instinktyviai ieško „gilesnio sluoksnio“. Rezultatas paprastas: kuo daugiau ji kasa, tuo daugiau kraiko ištaško į šalis.
Dažniausiai rekomenduojama palaikyti apie 5–7 cm kraiko sluoksnį – kad katė galėtų kasti patogiai ir ramiai.
Stresas ir netinkama vieta – tylus netvarkos generatorius
Katė niekada nesijaus gerai tualete, jei šalia nuolat kažkas vyksta. Jeigu kraiko dėžė stovi ten, kur nuolat vaikšto žmonės, bėgioja vaikai, loja šuo ar burzgia skalbimo mašina – katė jaus įtampą. O įtampa reiškia skubėjimą.
Skubanti katė nekontroliuoja judesių, nervingai kasa, šokinėja lauk – ir vėl turite kraiką ant grindų.
Jei namuose yra kelios katės, problema gali būti dar ryškesnė. Kai dėžučių mažai arba jos sustatytos arti, katės pradeda jaustis nesaugios, konkuruojančios. Tuomet tualetas nebėra ramus ritualas – tai tampa situacija, kur reikia „greitai padaryti ir bėgti“.
Dažniausiai rekomenduojama taisyklė paprasta: kraiko dėžučių skaičius = kačių skaičius + viena papildoma. Ir jos turi stovėti ramiose vietose, o ne koridoriuje ar virtuvėje.
Rimčiausias signalas: sveikatos problemos (čia jau ne juokai)
Jeigu katė visada buvo tvarkinga, o staiga pradėjo barstyti kraiką, dažnai kasytis, ilgai tūpėti ar nerimauti dėžutėje – tai gali būti ne elgesio, o sveikatos problema.
Tokie simptomai kartais pasirodo, kai katei skauda šlapinantis arba tuštinantis. Dažniausi variantai: cistitas, šlapimo akmenys, vidurių užkietėjimas. Katė pradeda sieti kraiko dėžutę su skausmu, todėl elgiasi nervingai: daug kartų įeina ir išeina, keičia poziciją, ilgai kasa, miaukia, kartais net vengia dėžės.
Ypač pavojinga būklė – šlaplės užsikimšimas. Tai gali vystytis greitai ir reikalauja skubios pagalbos, ypač katinams.
Įspėjamieji ženklai, kurie reiškia, kad delsti negalima: katė dažnai tūpčioja, bet šlapinasi lašais arba visai nepasišlapina, miaukia ar rėkia proceso metu, kraike matote kraujo pėdsakų, gyvūnas tampa vangus, neėda.
Ką daryti, kad kraikas nebebūtų po visus namus
Pirmiausia verta pradėti nuo paprasčiausių sprendimų, nes dažniausiai problema būna buitinė, o ne „charakterio“. Didesnė kraiko dėžė su aukštesniais kraštais, tinkamesnis kraikas, storesnis sluoksnis ir ramesnė vieta dažnai padaro stebuklą. Taip pat labai padeda specialus kilimėlis prie dėžutės, kuris surenka granules nuo letenų.
Bet jei elgesys staiga pasikeitė, o ypač jei pasirodo bent vienas įspėjamasis simptomas – tai jau ne tas atvejis, kai reikia „palaukti“. Katės ilgai nekalba, o kai pradeda rodyti, kad skauda, dažnai reiškia, jog problema jau įsibėgėjusi.
