Kūrenimas malkomis daugeliui atrodo paprastas ir savaime suprantamas procesas, tačiau specialistai pabrėžia: būtent čia žmonės daro daugiausia pavojingų klaidų. Netinkami įpročiai gali baigtis ne tik sugadinta krosnele ar didesnėmis šildymo sąnaudomis, bet ir realia grėsme sveikatai bei gyvybei.
Pelenai – pirmas žingsnis, nuo kurio prasideda saugumas
Prieš kiekvieną kūrenimą būtina pašalinti ankstesnio kūrenimo pelenus. Tai svarbu ne tik dėl geresnės traukos, bet ir dėl saugumo. Ekspertai ypač įspėja: karštų pelenų jokiu būdu negalima pilti į plastikines ar kartonines dėžes. Net ir iš pirmo žvilgsnio užgesusi žarija gali sukelti gaisrą po kelių valandų.
Atvėsusius pelenus galima išmesti į buitinių atliekų konteinerį arba panaudoti kieme – pavyzdžiui, komposte ar barstant ant slidžių takų.
Prieš krosnelę – jokio interjero kompromiso
Viena dažniausių klaidų – degių medžiagų laikymas priešais krosnelę. Kilimai, mediniai kilimėliai ar net laikraščiai gali atrodyti nekalti, tačiau kibirkštis ar iškritusi žarija pakanka gaisrui kilti.
Grindys priešais krosnelę privalo būti apsaugotos nedegiu pagrindu – metalo lakštu, stiklu ar akmeniu. Taip pat nereikėtų laikyti malkų atsargų kelioms dienoms tiesiai prie krosnelės – tai ypač pavojinga.
Kūrenimui – tik švari ir sausa mediena
Krosnelė skirta tik natūralioms, sausoms malkoms. Drėgna arba nekokybiška mediena skatina suodžių kaupimąsi kamine ir didina kamino gaisro riziką. Rekomenduojama malkas bent dieną palaikyti šiltoje patalpoje prieš kūrenimą.
Griežtai draudžiama deginti:
- klijuotą ar lakuotą medieną,
- kartoną, popierių,
- plastiką,
- medžio drožlių plokštes ar baldų likučius.
Krosnelė ar židinys negali tapti atliekų deginimo vieta – tai pavojinga ir kenkia aplinkai.
Sklendė – tik atvira, o ne „pusiau“
Vis dar paplitęs mitas, kad pusiau uždaryta sklendė leidžia „išlaikyti daugiau šilumos“. Specialistai tai paneigia. Kūrenti pusiau uždarius sklendę yra pavojinga – taip blogėja degimas ir didėja anglies monoksido kaupimosi rizika.
Kūrenimo metu sklendė turi būti kiek įmanoma atviresnė. Baigus kūrenti, ją rekomenduojama palikti atidarytą dar apie 30 minučių, kad iš sistemos pasišalintų susikaupusios dujos.
Teisingas užkūrimas: ugnis – iš viršaus
Nors daugeliui tai atrodo nelogiška, malkas reikėtų uždegti iš viršaus, o ne iš apačios. Tokiu būdu degimo metu medienos dujos pereina per liepsną ir sudega efektyviau.
Rezultatas:
- daugiau išgaunamos šilumos,
- mažesnės malkų sąnaudos,
- mažiau suodžių ir teršalų.
Kūrenant iš apačios, didelė dalis energijos tiesiog „išeina per kaminą“.
Anglies monoksidas – nematoma, bet mirtina grėsmė
Per greitai dedant naujas malkas į dar neįkaitusią krosnį, gali atsirasti sienelių įtrūkimų, perkaisti konstrukcija ir net užsidegti suodžiai kamine. Tai ypač pavojinga naktį, kai žmonės miega.
Svarbu žinoti: dūmų detektoriai anglies monoksido nefiksuoja. Vienintelė reali apsauga – anglies monoksido detektorius.
Nuo 2021 metų anglies monoksido detektoriai yra privalomi visuose pastatuose, kuriuose naudojamos kietojo kuro šildymo sistemos: krosnys, židiniai, viryklės.
Išvada
Kūrenimas malkomis reikalauja ne įpročio, o žinių ir disciplinos. Netinkamai naudojama krosnelė gali kainuoti ne tik daugiau pinigų už malkas ar remontą, bet ir sveikatą ar gyvybę. Sausos malkos, atvira sklendė, teisingas užkūrimas ir anglies monoksido detektorius – tai ne rekomendacijos, o būtinybė kiekvienuose namuose, kuriuose kūrenama kietuoju kuru.
