Lapkritis – paskutinis sodininkų darbymetis, kai nuo priimtų sprendimų priklauso pavasario startas. Tačiau būtent dabar padaromos klaidos, kurios gali pakenkti dirvožemiui ar net sumažinti kitų metų derlių. Specialistai primena keletą dalykų, kurių vėlyvą rudenį geriau vengti.
Gilus kasimas kastuvu – ne visada gera idėja
Ilgus metus laikyta norma – rudenį gerai perkasti žemę – šiandien vertinama kritiškai. Gilus kasimas:
- suardo natūralią dirvos struktūrą;
- iškilnoja mikroorganizmus į jiems netinkamas zonas;
- gali pagilinti užšalimą, todėl pavasarį žemė ilgiau išlieka kieta ir lėčiau geria drėgmę.
Dirvožemis, kurio struktūra suardyta, sunkiau sugeria tirpsmo vandenį: dalis jo tiesiog nubėga paviršiumi, o tai reiškia mažiau drėgmės šaknims ir didesnę erozijos riziką.
Todėl vis daugiau sodininkų renkasi kitą kelią – seklų purenimą, paviršiaus atlaisvinimą arba visai nekasinėti, o žemę uždengti organiniu mulčiu.
Ne visos organinės atliekos tinkamos rudeniniam tręšimui
Organika – vertinga, tačiau ne bet kokia. Klaidų dažniausiai padaroma dviem būdais.
1. Maisto ir mėsos atliekos
Jos žiemą praktiškai nesuyra ir stipriai vilioja graužikus. Pelės ir žiurkės lengvai įsikuria lysvėse, o pavasarį pridaro daug žalos.
2. Šviežias, nesubrendęs kompostas
Jo skaidymasis išskiria šilumą ir amoniaką – jie gali pažeisti daugiamečių augalų šaknis. Tai ypač svarbu, jei įterpiama arti augalų kamienų ar šaknų zonos.
3. Kiaušinių lukštai
Žiemą jie suyra itin lėtai, todėl nėra veiksminga priemonė.
Dirvožemio nepalikite perdžiūvusio
Nors rudenį dažnai lyja, dirva prieš žiemą turi būti gerai įdrėkinta. Per sausa žemė:
- greičiau ir giliau įšąla,
- stipriau pažeidžia šaknis,
- pavasarį sunkiau atgauna biologinį aktyvumą.
Vidutiniškai rekomenduojama iki lapkričio vidurio dirvą perlieti 10–15 litrų vandens 1 m².
Ką geriau daryti vietoj to
1. Palikite sveikas augalų liekanas
Stiebai ir lapų kraikas sulaiko sniegą, apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir užšalimo. Pašalinkite tik sergančius ar kenkėjų pažeistus augalus.
2. Įterpkite tinkamą organiką
Geriausiai tinka:
– žalia trąša (sideratai),
– susmulkinti saulėgrąžų stiebai,
– lapų kraikas,
– subrendęs kompostas,
– medienos pelenai (kalio šaltinis ir dirvos rūgštumo mažinimas).
3. Mulčiuokite
Paklokite storą mulčio sluoksnį – šiaudų, lapų, komposto ar pjuvenų. Tai apsaugo dirvą ir mikroorganizmus, o pavasarį pagerina jos struktūrą.
4. Jei reikia mažinti rūgštingumą – rinkitės dolomito miltus
Tai patikimesnė priemonė nei kiaušinių lukštai, kurie žiemą praktiškai nesuyra.
Švelnus dirvos paruošimas, tinkamos organinės medžiagos ir racionalus laistymas padeda išlaikyti dirvos gyvybingumą. Tai viena paprasčiausių investicijų į stiprų ir sveiką kitų metų derlių – gamta mėgsta nuoseklumą, o ne staigius „kapstymus“.
