Prasidėjus šalčiams daugelis dyzelinių automobilių savininkų ryte susiduria su ta pačia problema – variklis tiesiog nenori gyventi. Dyzeliai turi savo kaprizų, o šaltis juos išryškina akimirksniu. Priežasčių tam yra ne viena, tačiau dažniausiai viskas paaiškinama gana paprastai.
Pirmoji ir turbūt dažniausia problema – užšalęs kuras. Dyzeline esantys parafinai šalčio metu tirštėja, iš pradžių dyzelinas tampa drumstas, o vėliau virsta tirštu geliu, kuris užkemša filtrą ir degalų linijas. Siurblys tokių degalų perkelti nebegali, todėl variklis negauna net minimalaus kiekio, reikalingo užvedimui. Šios bėdos išvengiama tik pildant žieminį arba arktinį kurą ir priedus, tačiau juos būtina įpilti iš anksto – jau sustingusiam dyzelinui jie nepadės.
Antroji priežastis – kondensatas. Vanduo į degalų sistemą patenka dėl drėgno oro ir pusiau tuščio bako. Vanduo, nusėdęs dugne, šaltu oru virsta ledo kamščiu ir tiesiog užblokuoja srautą. Bako laikymas kuo pilnesnio ir vandens surišimo priedai šią bėdą gerokai sumažina.
Trečias kaltininkas – silpnas akumuliatorius. Dyzelis užsidega nuo suspausto oro šilumos, o tam reikia didžiulės paleidimo srovės. Senas ar nusilpęs akumuliatorius starterį suka, bet per lėtai, todėl oras cilindruose nespėja įkaisti iki 700–900 laipsnių. Todėl net jei viskas atrodo „lyg ir tvarkinga“, variklis nereaguoja. Šaltuoju sezonu akumuliatoriaus būklę verta tikrinti reguliariai.
Labai dažnai žiemą pasireiškia ir ketvirtoji problema – neveikiančios kaitinimo žvakės. Jos turi įkaitinti degimo kamerą prieš užvedimą. Jei bent viena žvakė sugedusi, variklis šyla 2–3 kartus ilgiau arba neužsiveda visai. Tai lengva pastebėti pagal spiralės lemputę prietaisų skydelyje, o tiksliai patikrinti galima multimetru.
Penktosios priežasties daug kas nenori girdėti – sumažėjęs suspaudimas. Didelę ridą turintiems dyzeliniams varikliams tai įprastas reiškinys. Susidėvėję žiedai, vožtuvų nesandarumas ar cilindrų nusidėvėjimas lemia tai, kad dalis oro per suspaudimo taktą „pabėga“. Tokiu atveju variklis gali puikiai dirbti šiltas, bet šaltas neužsiveda beveik niekada.
Kita problema – per tiršta alyva. Jei į variklį supilti tirštesni tepalai, kurie vasarą dar tinka, žiemą jie tampa kaip medus. Starteriui tenka ne sukti variklį, o „stumti“ šaltą, tirštą alyvą. Dėl to variklis suka per lėtai ir nesukuria pakankamos temperatūros uždegimui. Žiemą tepalus būtina rinktis pagal gamintojo rekomendacijas.
Dar viena priežastis – oras degalų sistemoje. Dyzeliniai varikliai yra labai jautrūs net mažiems oro burbulams. Jei degalų bake pritrūko kuro, po filtro keitimo liko nehermetiškų vietų ar sistema gavo oro, siurblys dirba tuščiąja eiga ir slėgio nesukuria. Tokiu atveju sistemą reikia nuorinti.
Galiausiai pačios sudėtingiausios priežastys – aukšto slėgio siurblio arba purkštukų gedimai. Susidėvėję purkštukai leidžia dalį degalų atgal į grįžtamąją liniją, todėl slėgio kuro magistralėje nepakanka. Susidėvėjęs siurblys slėgio taip pat nebesukuria. Tokiais atvejais variklis net nebandys „gyti“, nes elektronika paprasčiausiai neduos įpurškimo komandos. Dažniausias viso to kaltininkas – prastos kokybės kuras su vandeniu ir nešvarumais.
