Kaktusas dažnai vadinamas „nepražūstančiu“ palangės gyventoju. Jis prisitaiko prie sausros, gyvena menkame substrate ir ištveria šviesos trūkumą geriau nei daugelis tropinių augalų. Vis dėlto pageltęs kaktusas yra dažnesnė problema, nei įsivaizduoja net patyrę augintojai. Stiebo spalvos pakitimai gali pranešti apie augalo stresą, ligą ar aplinkos faktorių disbalansą. Suprasti pageltimo priežastį – pats svarbiausias žingsnis, norint išgelbėti augalą.
Kaktuso geltonavimas nėra vienalytis reiškinys. Kartais gelsta tik apačia, kartais atsiranda dėmių, o kartais pagelsta visas stiebas. Tokie skirtumai gali pasakyti daugiau apie problemos prigimtį nei pats pageltimas.
Dažniausios pageltimo priežastys
Per mažai šviesos. Kaktusui trūkstant saulės, jo stiebas ima blukti ir gelsti. Augalas pradeda temptis link šviesos, tampa plonesnis, o audiniai praranda natūralią tvirtumą. Taip nutinka, kai kaktusas ilgą laiką stovi gilioje kambario zonoje arba šiauriniame lange.
Perlaistymas ir šaknų puvinys. Tai dažniausia kaktusų žūties priežastis. Nuolat drėgnas substratas blokuoja deguonį šaknims, todėl jos ima pūti. Tokiu atveju geltonuoja stiebo apatinė dalis, ji tampa minkšta, vandeninga, kartais įgauna tamsiai rudas dėmes.
Saulės nudegimas. Kaktusą staiga pastačius į ryškią pavasario ar vasaros saulę po tamsesnės žiemos, ant jo stiebo gali atsirasti balkšvos ar gelsvos, sausos dėmės. Tai paviršinis, bet skausmingas audinių pažeidimas.
Maistinių medžiagų stygius. Jei substratas labai senas arba augalas seniai nebuvo tręštas, kaktuso augimas sulėtėja ir stiebas tolygiai gelsta. Dažniausiai trūksta kalio, fosforo, magnio ar kitų mikroelementų.
Ligos ir kenkėjai. Grybelinės infekcijos, tokios kaip fuzariozė, gali sparčiai naikinti audinius. Taip pat pageltimą sukelia voratinklinės erkės, skydmaigės ar miltuotieji skydamariai – jie siurbia augalo sultis ir silpnina jį iš vidaus.
Netinkamas dirvožemis. Per tankus, molingas ar blogai drenuojamas substratas kaktusui yra tarsi spąstai. Drėgmė užsilaiko, šaknys nekvėpuoja, vystosi puvinys.
Natūralus kamštėjimas. Vyresnių kaktusų apačia gali įgauti gelsvą ar rusvą toną, sukietėti ir tapti panaši į žievę. Jei viršutinė dalis sveika ir tvirta, nerimauti nereikia – tai natūralus senėjimo procesas.
Kaip išgelbėti pageltusį kaktusą
Suteikite daugiau šviesos – bet po truputį. Kaktusas mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą. Jei augalas ilgai laikytas pavėsyje, prie intensyvesnės saulės pratinkite kelias savaites, kad išvengtumėte nudegimų.
Reguliuokite laistymą. Laistykite tik tada, kai visas substratas visiškai išdžiūsta. Tai galima patikrinti mediniu pagaliuku arba pirštu. Žiemą laistymas turėtų būti minimalus.
Naudokite tinkamas trąšas. Tręšti verta tik aktyvaus augimo metu – pavasarį ir vasarą. Kaktusams tinka trąšos su nedideliu azoto kiekiu. Jeigu augalas serga ar neseniai persodintas – tręšti draudžiama.
Patikrinkite, ar nėra kenkėjų. Apžiūrėkite stiebą ir dirvos paviršių. Jei matote voratinklius, balkšvas dėmeles ar lipnumą, naudokite augalams skirtus insekticidus. Sergančius augalus izoliuokite.
Esant puviniui – skubiai persodinkite.
Kaktusą atsargiai išimkite iš vazono, nuvalykite šaknis. Visas minkštas, tamsias dalis nupjaukite iki sveikų audinių. Pjūvius apibarstykite medžio anglimi arba fungicidu, o patį augalą palikite 2–5 dienas džiūti pavėsyje. Tik tada sodinkite į naują, sausą, kaktusams skirtą substratą. Laistykite ne anksčiau kaip po savaitės.
Įvertinkite, ar pageltimas – natūralus. Jei gelsta tik apatinė, sumedėjusi dalis, o augalo viršus atrodo sveikas, tai normalus brandaus kaktuso pokytis.
Tinkamai prižiūrimas kaktusas gali gyventi dešimtmečius, o geltonavimas dažnai yra pirmasis signalas, kad jam reikia pagalbos. Nustačius priežastį ir greitai reaguojant, dauguma kaktusų sėkmingai atsigauna ir vėl džiugina savo savita, tvirta estetika.
