Lėtas internetas dažnai erzina labiau nei visiškas jo dingimas. Kai ryšys nutrūksta, daugelis žmonių instinktyviai išjungia ir vėl įjungia maršrutizatorių – tarsi tai būtų šiuolaikinis ritualas „pataisyk pats“. Kartais tokia praktika padeda, tačiau jei jūsų internetas nuolat stringa, o greitis atrodo nepastovus, problema gali slypėti visai kitur. Prieš bėgdami pirkti naujo maršrutizatoriaus, verta išbandyti kelis paprastus, bet dažnai labai veiksmingus sprendimus.
Namuose šiandien turime pilną skaitmeninį zoologijos sodą: telefonus, televizorius, žaidimų konsoles, laikrodžius, išmaniuosius šviestuvus ir net šaldytuvus. Visi jie dalijasi tuo pačiu „Wi-Fi“ pyragu. Geros naujienos tokios, kad dažnai nereikia nei naujo įrenginio, nei brangių papildomų sprendimų – užtenka optimizuoti tai, ką jau turite.
1. Kai tik galite – rinkitės laidą
„Wi-Fi“ yra patogus, tačiau laidinis ryšys vis dar turi neįveikiamą pranašumą: stabilumą. Ethernet kabelis atmeta oro trukdžius, sienų barjerus ir kaimynų tinklų poveikį, dėl kurių dažnai kenčia bevielis ryšys.
Nors modernūs „Cat8“ kabeliai gali perduoti iki 40 Gbps, daugeliui namų visiškai pakanka „Cat 5e“, kuris išvysto 1 Gbps – greitį, kurį retas tiekėjas aplenkia.
Vertėtų laidu prijungti bent jau televizorių, kompiuterį ir žaidimų konsolę. Jei jūsų maršrutizatoriuje trūksta lizdų, tam yra paprasta išeitis – Ethernet komutatorius, t. y. nedidelė dėžutė, išplečianti prievadų skaičių.
2. Patikrinkite, prie kurios dažnių juostos prisijungę
Šiuolaikiniai maršrutizatoriai transliuoja keliais dažniais:
- 2,4 GHz – didžiausias nuotolis, bet mažiausias greitis
- 5 GHz – greita, stabilesnė, bet veikia mažesniu atstumu
- 6 GHz – itin greita „Wi-Fi 6e“ ir „Wi-Fi 7“ juosta, tačiau veikimo zona trumpa
Daug vartotojų net neįtaria, kad jų telefonas ar kompiuteris prisijungęs prie lėtesnio 2,4 GHz tinklo. Jei tinklo pavadinime matote „2.4G“ arba „24“, greitai perjunkite į 5 GHz ar 6 GHz. Kai kurie išmanūs maršrutizatoriai, pavyzdžiui, „Eero“, gali automatiškai parinkti greičiausią juostą.
3. Maršrutizatoriaus vieta – pusė greičio
Maršrutizatorius negali būti padėtas kur pakliuvo. Tai tarsi lempa – uždėkite ją už televizoriaus, ir kambarys liks pusiau tamsoje.
Ideali vieta:
- namo (ar buto) centras
- kuo aukščiau – ant lentynos, spintelės, o ne ant grindų
- toliau nuo didelių metalinių prietaisų, televizoriaus, mikrobangės
Ir nepamirškite antenų. Vertikalios antenos skleidžia signalą horizontaliai, o horizontalios – į aukštus ir žemyn, todėl jos itin naudingos dviejų aukštų būstuose.
4. Įjunkite QoS arba SQM – tinklo eismo reguliuotojus
Jeigu namuose veikia daug įrenginių, tinklas gali tiesiog „užspringti“.
QoS (Quality of Service) leidžia nurodyti, kas svarbiau: ar žaidimų sesija, ar vaizdo konferencija, ar filmų transliacija. Tokiu būdu esminės veiklos gauna pirmumo teisę į pralaidumą.
SQM (Smart Queue Management) – dar pažangesnis būdas suvaldyti vadinamąjį buferio išsipūtimą. Tai padeda išlaikyti stabilų atsako laiką, net jei tuo pačiu metu siunčiate daug duomenų.
5. Kontroliuokite įrenginių pralaidumą
Namų tinklas nėra beribis. Jei dešimt įrenginių vienu metu transliuoja, siunčiasi atnaujinimus ir vykdo atsisiuntimus, net greičiausias internetas pasiduos.
Trys praktiški sprendimai:
- Išjunkite nenaudojamus įrenginius.
- Išmaniesiems namų prietaisams, šviestuvams, robotams siurbliams – palikite 2,4 GHz juostą.
- Didelius atsisiuntimus planuokite tada, kai niekas nežiūri filmų ar nedirba nuotoliniu būdu.
Kai internetas pasidaro lėtas, lengva kaltinti maršrutizatorių, tačiau dažnai kaltininkas slepiasi kur kas arčiau – netinkamuose nustatymuose ar silpnoje signalo zonoje. Pritaikę šiuos patarimus galite pastebimai padidinti greitį ir stabilumą, nenaudodami nė vieno papildomo euro. Jei vis dėlto po visų bandymų greitis neatsigauna, tik tada verta apsvarstyti naujo maršrutizatoriaus pirkimą.
