JAV Kornelio universitete išbandytas metodas, kuris, kaip teigiama, padeda išvengti ašarojimo lupant ir pjaustant svogūnus.
Yra daugybė patarimų ir gudrybių, kaip lupti ir pjaustyti svogūnus nepravirkstant – nuo išankstinio jų atšaldymo iki nardymo akinių dėvėjimo, vandens laikymo burnoje ar ventiliatoriaus naudojimo garams išpūsti. Kai kurie netgi sako, kad geriausia svogūną pabaksnoti nuėmus galiukus, nes taip odelė nuslys. Tačiau Kornelio universiteto (JAV) tyrėjai galbūt rado geriausią, moksliškai įrodytą būdą lupti svogūnus nepravirkstant.
Remiantis atvirosios prieigos mokslinių straipsnių archyve „arXiv” paskelbtu tyrimu, geriausias būdas sumažinti ašarojimą pjaustant svogūnus yra naudoti aštrų peilį ir daryti lėtus, bet tvirtus pjūvius.
Pjaunant svogūną, išsiskiria junginys, vadinamas S-1-propenilcisteino sulfoksidu, kuris sukelia ašarų susidarymą. Todėl fizikų komanda nusprendė vizualizuoti ir kiekybiškai įvertinti, kaip šis junginys išsiskiria.
Norėdami tai padaryti, tyrėjai svogūną apipurškė juodais purškiamais dažais, kad būtų lengviau matyti ir sekti, kas vyksta jį pjaustant. Tada jie sumontavo didelės spartos kamerą ir pradėjo pjaustyti.
Naudodami specialiai pagamintą svogūnų pjaustytuvą, tyrėjai eksperimentavo su ašmenų storiu nuo 5 iki 200 mikrometrų. Jie nustatė, kad plonesni, aštresni ašmenys, kurie judėjo lėčiau ir sunaudojo mažiau energijos, išskyrė mažiau S-1-propenilcisteino sulfoksido. Tuo tarpu storesni, bukesni ašmenys sukėlė didelio greičio dalelių pliūpsnį, kuris skriejo tiesiai į akis ir sukėlė ašaras.
Kadangi bukesni peiliai prieš pjaudami sulenkdavo svogūno odelę, susidarydavo slėgis, todėl dalelės būdavo išskiriamos galingiau. Bukesni peiliai išskirdavo iki keturiasdešimt kartų daugiau dalelių nei aštresni peiliai, o didesnis pjovimo greitis padidindavo išskiriamą kiekį iki keturių kartų, palyginti su mažesniu greičiu.
Tyrėjai taip pat eksperimentavo su svogūnais, 12 valandų palaikytais šaldytuve, ir nustatė, kad šaldyti svogūnai išskyrė pastebimai didesnį junginio kiekį nei kambario temperatūros svogūnai, taip paneigdami populiarų įsitikinimą, kad prieš lupant svogūnus verta juos atvėsinti.


