Iš pradžių plytelės ir jų siūlės atrodo kaip iš katalogo – šviesios, lygios, švarios. Bet tada įsijungia kasdienybė: vanduo, riebalai, muilo likučiai, dulkės, drėgmė. Ir gražus baltas glaistas tarp plytelių pavirsta pilkšvu, o kartais ir juodomis pelėsio dėmėmis nusėtu ruoželiu. Daug kas iškart griebia stipriausią ginklą – baliklio butelį. Tačiau tai ne visada geras sprendimas: taip, jis nubalina, bet kartu silpnina glaistą ir, naudojamas dažnai, jį trupina. Yra paprastesnis ir saugesnis variantas – trijų ingredientų pasta iš to, kas jau guli virtuvės spintelėje.
Kodėl siūlės taip greitai pajuosta?
Plytelių tarpai – tai ne glotnus stiklo paviršius. Glaistas yra porėtas, jis sugeria drėgmę, riebalus ir dulkes. Drėgnose vietose (duše, prie kriauklės, virtuvėje virš darbastalio) ten dar ir pelėsio sporos lengvai įsikuria – jos minta muilo ar maisto likučiais. Baliklis šitą visą „gyvenimą“ nubalina, bet kartu ardo glaistą. O kai glaistas susilpnėja, purvas kimba dar geriau.
Ką siūloma vietoj baliklio?
Paprastą, švelnų, bet veiksmingą mišinį:
- 2 valg. šaukštai kepimo sodos
- 1 arbat. šaukštelis skysto indų ploviklio
- šiek tiek vandens, kad pasidarytų tiršta pasta
Soda čia veikia kaip švelnus abrazyvas ir šarminė medžiaga – ji pakelia riebalus ir apnašas nuo paviršiaus. Indų ploviklis sutraukia riebalinį, muilo ir odos likučių sluoksnį. Vanduo viską sujungia į patogią tepti konsistenciją.
Kaip naudoti?
- Sumaišykite sodą, ploviklį ir truputį vandens dubenėlyje – kad gautųsi ne tirštas tešlos gabalas, o lengvai tepama pasta.
- Paimkite seną dantų šepetėlį – jis idealiai telpa į siauras siūles.
- Užtepkite pastą ant tarpų tarp plytelių ir lengvai patrinkite.
- Palikite apie 5 minutes – soda per tą laiką „pakrapšto“ nešvarumus.
- Nuplaukite švariu vandeniu ir nuvalykite šluoste.
Dažniausiai efektas matomas iš karto: siūlė pašviesėja, išryškėja pradinė spalva, o juodos dėmės nusileidžia be didelio šveitimo.
O kur čia actas?
Baltasis actas – puikus pagalbininkas drėgnose vietose, kur linkęs rastis pelėsis. Jis silpnai rūgštus, todėl:
- tirpdo kalkių apnašas aplink siūles,
- nepatinka pelėsiui,
- nuima „cik-cik“ riebumą nuo plytelių.
Jį galima naudoti po sodos pastos, jau nuplovus ir nusausinus paviršių: užpurkšti ir palikti pradžiūti. Taip susikursite rūgštesnę aplinką, kurioje pelėsiui sunkiau augti. Tik svarbu acto nemaišyti viename inde su soda – jie sureaguos, suputos ir valymo poveikis bus silpnesnis.
Kodėl geriau ne baliklis?
- Baliklis tik nublukina, bet neišvalo nešvarumo iki galo.
- Dažnai naudojamas gali išsausinti ir susilpninti glaistą – tada jis pradeda trupėti.
- Chloro kvapas vonios kambaryje – ne pats maloniausias derinys.
- Naminė pasta praktiškai nieko nekainuoja ir yra neutralesnė paviršiams.
Kaip išlaikyti siūles švarias ilgiau?
- Po dušo perbraukite sieną ir siūles mikropluošto šluoste – kuo mažiau drėgmės, tuo mažiau pelėsio.
- Kartą per savaitę pereikite siūles tuo pačiu sodos mišiniu – kol jos dar nejuodos.
- Jei atsiranda aiškiai juodų pelėsio dėmių, jas iš pradžių apipurkškite actu, palikite, o tik tada valykite pasta.
- Gerai vėdinkite vonios kambarį – pelėsis mėgsta stovinčią drėgmę.
Galutinis rezultatas – švarios siūlės be chloro, be agresyvių kvapų ir be papildomų išlaidų. Kartais „močiutės chemija“ yra ne nostalgija, o tiesiog ekonomiškai ir chemiškai logiškas sprendimas.
