Įstrigusi vinis, varžtas ar vielos gabalas protektoriuje yra akivaizdūs defektai, kuriuos pastebi daugelis. Tačiau kur kas klastingesnis scenarijus yra lėtas oro nutekėjimas. Tokiu atveju vairuotojai dažnai nuvažiuoja dešimtis kilometrų net neįtardami, kad padanga palaipsniui praranda slėgį. Ignoruojant šiuos nematomus pokyčius, smarkiai išauga riedėjimo pasipriešinimas, keičiasi automobilio fizika, o kritiniu momentu tai gali lemti avariją.
Skirtingai nei staigus padangos sprogimas, lėtas prakiurimas neduoda tiesioginio šoko signalo. Slėgis krenta palaipsniui, todėl vizualiai padanga kurį laiką gali atrodyti beveik normaliai. Visgi fizikos dėsnių neapgausite – štai į ką privalote atkreipti dėmesį.
Kaip laiku atpažinti slėgio kritimą?
Šiuolaikiniai automobiliai turi technologinių pagalbininkų, tačiau vairuotojo pojūčiai išlieka ne mažiau svarbūs. Problemą išduoda trys pagrindiniai veiksniai:
- Valdymo pokyčiai: Jei automobilis tiesiame kelyje be jokios aiškios priežasties pradeda traukti į kairę arba į dešinę, tai yra klasikinis vienos padangos slėgio sumažėjimo požymis.
- Akustiniai signalai: Įstrigęs varžtas ar vinis su kiekvienu rato apsisukimu atsitrenkia į asfaltą, sukeldamas ritmišką spragsėjimą. Profesionalo patarimas: pajutę keistą vibraciją, išjunkite radiją, trumpam nuleiskite langus ir įsiklausykite į išorės garsus.
- Technologijos ir vizualika: Nors TPMS (padangų slėgio stebėjimo sistema) yra puikus įrankis, įspėjantis apie nukritusį slėgį prietaisų skydelyje, aklai pasikliauti vien elektronika nereikėtų. Prieš kelionę apžiūrėkite padangas: sumažėjusio slėgio padanga apačioje būna labiau suplokštėjusi. Taip pat atkreipkite dėmesį į šoninę sienelę – jei ji neįprastai švari ar nusitrynusi nuo purvo tam tikroje vietoje, vadinasi, padanga išlinko ir trinasi į asfaltą ten, kur neturėtų.
Ar saugu tęsti kelionę?
Atsakymas priklauso nuo situacijos. Jei lėtą prakiurimą pastebėjote anksti ir padangoje vis dar yra pakankamai slėgio, galite sumažinę greitį ir labai atsargiai važiuoti iki artimiausio padangų remonto serviso.
Tačiau nedelskite. Kuo ilgiau važiuojate su pažeista padanga, tuo labiau kaista jos karkasas ir didėja rizika, kad slėgis kris iki pavojingos ribos, kuomet prarasite automobilio kontrolę, o padanga bus visiškai sugadinta.
Remontas ar keitimas: ką sako taisyklės?
Atvykus į servisą, tolesni veiksmai priklauso išimtinai nuo pažeidimo vietos ir naudojamų priemonių:
- Protektoriaus zonos pažeidimas: Jei vinis pradūrė plokščiąją padangos dalį, besiliečiančią su keliu, meistras dažniausiai gali saugiai įklijuoti specialų guminį „grybą“ ar kamštį. Padanga bus tinkama tolesnei eksploatacijai.
- Šoninės sienelės pažeidimas: Jei pažeista padangos šoninė dalis – remontas griežtai draudžiamas. Tai yra konstrukcinis elementas, laikantis visos padangos ir automobilio apkrovą. Tokią padangą privalu keisti nauja.
- Cheminių sandariklių (putų) spąstai: Vietoje atsarginio rato automobiliuose dažnai komplektuojami putų flakonai yra tik laikina gelbėjimosi priemonė. Turėkite omenyje, kad putos iš vidaus padengia padangą sunkiai nuvalomu sluoksniu, todėl po jų panaudojimo profesionalus padangos remontas servise dažniausiai tampa nebeįmanomas.
Problemos šaltinis – ne visada padanga
Svarbu paminėti, kad lėtą oro nutekėjimą sukelia ne tik vinys. Kartais problema slypi pačiame ratlankyje:
- Plieniniai ratlankiai: Dėl amžiaus ir druskų prasidėjusi korozija gali leisti orui skverbtis pro suvirinimo siūles.
- Aliuminio ratlankiai: Oksidacija pažeidžia metalo struktūrą, paversdama jį porėtu ir neatspariu oro slėgiui.
- Mechaniniai pažeidimai: Net ir lengvas smūgis į kelkraščio bortelį gali mikroskopiškai deformuoti ratlankio geometriją, atveriant mikroplyšį orui nutekėti.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/porady/eksploatacja/news-te-slady-na-oponie-to-jasna-informacja-nie-wolno-ich-ignorow,nId,22602264
