Daugelis kepsninių savininkų anksčiau ar vėliau susiduria su ta pačia problema – metalo sienelės pradeda rūdyti, deformuotis ir po kelių sezonų kepsninė tampa kiaura. Nors atrodo, kad storas metalas turėtų būti ilgaamžiškumo garantija, praktika rodo ką kita: plieno storis nėra lemiamas veiksnys, o kepsninės irimo priežastys slypi daug giliau.
Kas iš tikrųjų lemia kepsninės sunaikinimą
Patirtis rodo, kad net iš 1,5 mm metalo pagamintos kepsninės gali tarnauti daugelį metų, o populiarūs sulankstomi modeliai iš 0,6 mm plieno – daugiau nei dešimtmetį be perdegimo požymių. Tuo tarpu iš masyvių 3–5 mm lakštų pagamintos konstrukcijos kartais suyra greičiau, nei tikėtasi.
Kodėl taip nutinka?
1. Didžiuliai temperatūrų skirtumai
Eksploatacijos metu kepsninės centrinė dalis įkaista iki 600–700 °C, o kampai lieka gerokai vėsesni. Deginant sausą medieną temperatūra gali pasiekti ir 1000 °C. Toks netolygus kaitinimas sukelia metalo deformaciją – ji pati savaime dar nėra problema, tačiau dera su kitais žalingais veiksniais.
2. Druskos ir sulčių poveikis metalui
Kepant mėsą marinatas ir sultys laša ant dugno ar grotelių.
- Vanduo išgaruoja.
- Riebalai sudega.
- Druska lieka ant metalo paviršiaus.
Ir būtent druska kartu su drėgme yra pagrindinis rūdžių katalizatorius.
3. Paliekami pelenai palaiko drėgmę
Pelenai sugeria ir ilgai sulaiko drėgmę. Jei kepsninė paliekama lauke, lietus, kondensatas ir drėgmė susimaišo su druskos likučiais. Susidaro rūgšti terpė, kuri greitai sugraužia net storą plieną.
Kaitinant rūdžių sluoksniai plečiasi, trūkinėja, įtrūkimus dar labiau užpildo druska – ir metalo irimo procesas greitėja geometrine progresija.
Rezultatas: po 1–2 sezonų net masyvi kepsninė gali tapti skylėta.
Kaip prailginti kepsninės tarnavimo laiką
Kad kepsninė tarnautų ilgai, svarbiausia – ne metalo storis, o priežiūra. Šiuos patarimus kulinarijos ekspertai vadina auksine kepsninės ilgaamžiškumo taisyklių trejybe.
1. Po kiekvieno naudojimo – visiškai pašalinkite pelenus
Pelenai veikia tarsi kempinė, kuri sulaiko drėgmę. Jei jų nepašalinsite, rūdys formuosis net sausą dieną. Išvalykite dugną ir sieneles, pašalinkite mėsos likučius, druską ir suodžius.
2. Laikykite kepsninę sausai
- Idealiausia vieta – pašiūrė, garažas ar sandėliukas.
- Jei kepsninė stacionari – būtina ją uždengti nuo lietaus, ypač rudenį ir žiemą.
Net trumpas laikotarpis, kai kepsninė stovi su šlapiais pelenais, gali sugadinti metalą.
3. Naudokite apsauginę metalinę plėvelę dugne
Tai vienas paprasčiausių, bet efektyviausių triukų.
Kaip tai veikia?
- Ant dugno dedama 0,6–1 mm metalinė plokštelė.
- Visi mėsos lašai, druska ir pelenai kaupiasi ant jos, o ne ant pačios kepsninės.
- Po kepimo pakanka ją išimti ir nuplauti vandeniu.
Tokį „įdėklą“ galima lengvai pakeisti, todėl pati kepsninė nesioksiduos.
Išvada
Kepsninės ilgaamžiškumą lemia ne metalo storis, o tai, kaip su ja elgiamasi po kepimo. Teisinga priežiūra – pelenų pašalinimas, apsauga nuo drėgmės ir apsauginė plėvelė – gali prailginti tarnavimo laiką daugybe metų. Taip jūsų kepsninė išliks tvirta ir patikima, net jei ją naudosite intensyviai visą sezoną.
