Kai lauke spaudžia sausio šaltukas, o namuose pagaliau sušyla radiatoriai ar krosnis, mažiausiai norisi galvoti apie technines problemas. Viskas, ko trokštame – tai jaukiai įsitaisyti ant sofos su arbatos puodeliu. Tačiau būtent dabar, kai šildymo sezonas įsibėgėjo, yra kritinis laikas pakelti akis ir stebėti, kaip dūmai kyla kaminu. Jei pastebite, kad malkos dega vangiai, o liepsna prarado savo ryškumą, tai gali būti rimtas signalas. Ir ne, bėgti į virtuvę bulvių lupenų šįkart nepakaks.
Pastarosios kelios šalnos dienos Lietuvoje pagaliau privertė krosnis dirbti visu pajėgumu. Tai geriausias testas jūsų šildymo sistemai. Jei ugnis krosnyje atrodo „pavargusi“, o dūmai kyla nenoriai, greičiausiai jūsų kaminas yra šiek tiek „peraugęs“ suodžiais. Gera žinia ta, kad norint išspręsti šią problemą, nereikia rizikuoti gyvybe balansuojant ant apsnigto stogo ar kviesti brangiai kainuojančių tarnybų – efektyvų įrankį galite pasigaminti patys iš to, ką rasite sandėliuke.
Pirmieji pavojaus signalai: kada kaminas pradeda „dusti“
Pirmieji požymiai, kad jūsų dūmtraukiui reikia pagalbos, paprastai pasimato bandant įkurti ugnį. Jei atidarius dureles į kambarį pliūpteli dūmų kamuolys arba pati liepsna yra ne ryškiai geltona, o tamsiai oranžinė, vadinasi, trauka nebėra tokia, kokia turėtų būti. Švariame, tvarkingame kamine ugnis turi „šokti“, o dūmai – lengvai ir be jokio pasipriešinimo kilti aukštyn.
Kitas svarbus indikatorius yra kvapas. Jei net ir sandariai uždarius krosnies dureles kambaryje tvyro specifinis degėsių ar dūmų kvapas, tai ženklas, kad dūmtraukyje nepastebimai kaupiasi suodžiai. Tai ypač dažna problema, jei šį sezoną teko kūrenti malkas, kurios nespėjo visiškai išdžiūti. Tokiais atvejais delsti ir tikėtis, kad „pradegs savaime“, yra pavojinga. Geriau imtis veiksmų nedelsiant, kad vėliau galėtumėte mėgautis šiluma be galvos skausmo.

Kodėl liaudiški metodai su druska nebeveikia
Daugelis iš mūsų vis dar šventai tikime senolių išmintimi, kad sauja druskos ar kibiras bulvių lupenų, sumestų ant žarijų, stebuklingai išvalys kaminą. Tiesa ta, kad krakmolas iš tiesų gali šiek tiek padaryti suodžius trapesnius, tačiau jis jų fiziškai nepašalina. Aš šiuos metodus vertinu tik kaip lengvą prevencinę priemonę, kurią galima atlikti kartą per savaitę, kad kaminas taip greitai neužaugtų, tačiau tai nėra vaistas nuo ligos.
Žiemos viduryje, kai kamino sienelės jau pasidengusios storu nuosėdų sluoksniu, vien deginti lupenas nepakanka – tai tas pats, kas bandyti nuvalyti purvinus batus pučiant į juos orą. Tas pats galioja ir druskai: ji šiek tiek pakeičia cheminį degimo procesą, bet rimto kamščio nepašalins. Mechaninis valymas vis dar išlieka vieninteliu patikimu būdu užtikrinti, kad krosnelė vėl lengvai „kvėpuotų“.
Genialus „pasidaryk pats“ sprendimas iš plastikinių butelių
Jei namuose neturite profesionalios kaminkrėčio įrangos, ne bėda – efektyvų šepetį galite pasigaminti patys per kelias minutes. Jums reikės tik gabalo senos, bet tvirtos sodo žarnos ir dviejų tuščių plastikinių butelių (geriausia kietesnio plastiko). Procesas paprastas: nupjaukite butelių dugnus, o šonus supjaustykite vertikaliomis siauromis juostelėmis, kad gautumėte kažką panašaus į aštrią, išskėstą šluotą.
Šiuos paruoštus butelius užmaukite ant žarnos galo (vieną ant kito, kad šerelių būtų daugiau) ir, kas svarbiausia, tvirtai pritvirtinkite varžtais. Jokiu būdu nenaudokite lipnios juostos ar klijų – kamino karštyje ar nuo trinties ji gali atsiklijuoti, ir jūs liksite su šepečiu, įstrigusiu kamine. Ši savadarbė konstrukcija yra pakankamai kieta, kad nugramdytų susikaupusius suodžius, bet kartu ir pakankamai lanksti, kad lengvai praeitų pro kamino linkius. Tai pigus, greitas ir, remiantis mano patirtimi, stebėtinai veiksmingas sprendimas.
Saugumas pirmiausia: valymas neišeinant iš namų
Didžiausias šio metodo privalumas žiemą – jums nereikia lipti ant stogo. Kaminą patogiausia ir saugiausia valyti iš apačios, per specialų valymo liuką arba tiesiai per pačią krosnį. Įkiškite paruoštą žarną su buteliais į liuką ir lėtai stumkite aukštyn. Tai daug saugiau nei bandyti balansuoti ant apledėjusių čerpių pučiant žvarbiam vėjui.
Kadangi sodo žarna yra lanksti, ji lengvai įveikia posūkius, kuriuos paprastai sunku išvalyti naudojant tradicinį svarmenį, nuleidžiamą iš viršaus. Kelis kartus energingai pajudinkite žarną aukštyn ir žemyn. Netrukus išgirsite malonų garsą – byrančius suodžius. Visas procesas užtrunka vos apie penkiolika minučių, o jūs visą tą laiką liekate šiltoje patalpoje ant grindų.

Ką daryti su „lipniais“ suodžiais?
Būna situacijų, kai malkos buvo drėgnos, ir kamine susiformavo ne sausos dulkės, o derva – lipnios, smalingos nuosėdos. Jas sunku pašalinti net ir geriausiu šepečiu. Tokiais atvejais rekomenduoju pirmiausia panaudoti specialius valymo miltelius (katalizatorius), kurie tiesiog įmaišomi į malkas degimo metu.
Šios cheminės priemonės veikia suodžių struktūrą – jos išdžiovina smalas, kurios prilipo prie sienelių. Po kelių dienų tokio kūrenimo apnašos tampa trapios ir pradeda pačios byrėti. Tuomet belieka paimti mūsų savadarbį butelių šepetį ir viską lengvai iššluoti pro liuką. Tai „kombinuotas“ metodas, leidžiantis be didelio fizinio vargo išvalyti net ir labai apleistą kaminą.
Švarus kaminas – pilnesnė piniginė
Reguliarus valymas reiškia ne tik saugumą (sumažėja kamino gaisro rizika), bet ir realius sutaupymus. Kai kaminas švarus, trauka yra optimali, todėl malkos sudega pilnai ir efektyviai atiduoda šilumą. Patalpos įkaista greičiau, o malkų sunaudojimas pastebimai sumažėja, nes šiluma neišlekia „kaminu aukštyn“ kartu su dūmais.
Prižiūrėti kaminą savarankiškai nėra sudėtingas mokslas. Svarbiausia taisyklė – neapleisti jo ir bent kartą per mėnesį patikrinti situaciją. Tuomet net ir stipriausi sausio speigai bus nebaisūs. Žinoma, tai neatleidžia nuo atsakomybės kartą per metus pasikviesti sertifikuotą specialistą nuodugniai apžiūrai, tačiau kasdienei priežiūrai šis butelių metodas yra tikras išsigelbėjimas.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
