Būna akimirkų, kai atrodo, kad nieko nebegali padaryti: rankos nusvyra, akys nebežiba, o mintys užvaldo nuviliančios išvados – tiek daug bandymų, ir visi veltui.
„Tai ne man.“ „Aš to nesugebėsiu.“
Vis dėlto viduje rusena ambicijos, girdimas tylus vidinis balsas ir svajonės apie kitokį gyvenimą ar tą didįjį tikslą, kurio siekiate.
Kol žmogus turi tikslą, jis gyvena. Gyvenimo prasmė slypi vystymesi ir pokyčiuose. Tačiau kartais tenka sukaupti valią, sukandus dantis žengti pirmyn.
Kaip žinoma, tamsiausios valandos būna prieš aušrą. Kad nepasiduotumėte ir nepramiegotumėte šios aušros, verta prisiminti įkvepiančią japonų patarlę:
„Pergalė atitenka tam, kuris ištveria pusvalandžiu ilgiau nei jo priešininkas.“
Ši patarlė kalba apie valią, savikontrolę ir gebėjimą kantriai laukti. Ji moko strategiškai žvelgti į problemas ir gyvenimą apskritai.
Žodžiai – tarsi lengvas, bet galingas įrankis, kurį visada nešiojatės su savimi. Jie nesveria nė gramo, tačiau tinkamu momentu gali įkvėpti ir suteikti jėgų.
Gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas. Dažnai matome, kaip talentingi ir energingi žmonės, turintys visas galimybes, kažkodėl lieka vietoje. Tuo tarpu tie, kurie iš pradžių neturėjo nei palaikymo, nei išskirtinių šansų, galiausiai pasiekia kur kas daugiau.
Formulė paprasta: jie turėjo aiškų tikslą ir nepasidavė. Vieni ištveria pusvalandžiu ilgiau, kiti – pusmečiu, o dar kiti – net puse gyvenimo. Bet rezultatas to vertas.
Draugai, tegul jūsų drąsūs tikslai išsipildo! Drąsos ir kantrybės jums!
