Zamiokulkas, dar vadinamas pinigų medžiu, jau seniai tapo vienu populiariausių kambarinių augalų. Jis vertinamas dėl atsparumo, gebėjimo išgyventi net ir pamiršus jį palaistyti bei dekoratyvios, blizgios lapijos. Tačiau būtent dėl šio „nekaprizingo“ įvaizdžio daugelis daro esminę klaidą – persodina jį netinkamu metu arba netinkamu būdu. Pasekmės gali būti nematomos iš karto, bet augalo augimas gali sustoti ilgam.
Persodinimas – ne formalumas, o kritinis momentas
Zamiokulkas turi specifinę šaknų sistemą – po žeme formuojasi stambūs gumbai, kuriuose kaupiamos maisto medžiagos ir vanduo. Būtent todėl jis pakelia sausras, bet labai jautriai reaguoja į perteklinę drėgmę ir netinkamą substrato gylį. Persodinant svarbiausia taisyklė – viršutinė gumbų dalis turi likti šiek tiek virš substrato paviršiaus. Jei gumbai visiškai užkasami, padidėja puvinio rizika.
Dar viena klaida – per dažnas persodinimas. Skirtingai nei daugelis kitų kambarinių augalų, zamiokulkas nemėgsta būti trikdomas. Jauni augalai gali būti persodinami kartą per metus, nes jų šaknų sistema sparčiai plečiasi. Tačiau suaugę egzemplioriai turėtų būti persodinami gerokai rečiau – maždaug kartą per ketverius metus, ir tik tada, kai vazonas akivaizdžiai tampa per ankštas.
Tinkamas metas – tik ankstyvas pavasaris
Laikas šiuo atveju yra ne mažiau svarbus nei pats metodas. Geriausias metas persodinti zamiokulką – ankstyvas pavasaris, kai augalas pradeda aktyvų augimo etapą. Persodinimas rudenį ar žiemą gali sukelti stresą, nes tuo metu augalas ilsisi ir jo medžiagų apykaita sulėtėjusi.
Svarbu pasirinkti ir tinkamą substratą – jis turi būti laidus, purus, su geru drenažu. Vazono dugne būtina įrengti drenažo sluoksnį, kad vanduo neužsistovėtų. Per drėgna dirva – dažniausia zamiokulko nykimo priežastis.
Laistymas po persodinimo – pavojingiausias momentas
Daugelis augintojų, persodinę augalą, iš karto gausiai palaisto. Būtent čia slypi viena didžiausių rizikų. Zamiokulko negalima laistyti iš karto po persodinimo. Dirva turi likti sausa bent tris dienas. Tik po to galima atsargiai sudrėkinti substratą.
Per ankstyvas laistymas gali sukelti šaknų ir gumbų puvimą, ypač jei persodinimo metu buvo pažeistos šaknys. Kadangi puvinys prasideda po žeme, problema dažnai pastebima tik tada, kai lapai pradeda gelsti ar minkštėti – o tai jau signalas, kad procesas pažengęs.
Ilgaamžiškumo paslaptis – saikas ir stebėjimas
Zamiokulkas gali augti ir džiuginti dešimtmečius, jei laikomasi paprastų, bet tikslių taisyklių. Retas persodinimas, tinkamas gumbų išdėstymas, saikingas laistymas ir kantrybė – tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys jo sveikatą.
Per dažnai trikdomas ar perlaistomas augalas nustos leisti naujus ūglius ir gali ilgai „stovėti vietoje“. Todėl vietoje skubėjimo verta rinktis stebėjimą. Kartais geriausia, ką galite padaryti zamiokulkui, – tiesiog jo neliesti per dažnai.
