Jau 3 metus niekam neskolinu. Tik nesupraskit klaidingai: nesu šykšti ir nesilaikau kažkokių griežtų principų. Nebijau ir prarasti draugų, kurie negalės grąžinti pinigų. Be to, anksčiau skolindavau lygiai tokią sumą, su kuria galėčiau lengvai atsisveikinti amžinai.
Skolinti pinigus nustojau visai ne dėl šių priežasčių. Tiesiog vieną kartą pastebėjau dėsningumą: vos tik paskolinu pinigus, su manimi nutinka kažkas nemalonaus. Tai visada pasireikšdavo skirtingomis formomis, bet rezultatas buvo vienas: prarasdavau didelę sumą.
Pateiksiu paskutinį pavyzdį. Turiu draugę, kurios patikimumu ir sąžiningumu neabejojau nė kiek. Neseniai ji paprašė manęs 1200 eurų remontui: alga dar neatėjo, o jai reikėjo atsiskaityti su statybos brigada. Laisvų pinigų turėjau, todėl be problemų paskolinau jai reikiamą sumą. Ir vos po 2 dienų mano biure sugenda spausdinimo įranga, be kurios negaliu dirbti. Teko pirkti naują. Rezultate praradau daug pinigų.
Ir tai tik vienas pavyzdys. Dar anksčiau pamečiau piniginę su didele suma, man pavogdavo brangų telefoną, žlugdavo pelningas kontraktas, o kažkokie vandalai išdauždavo automobilio langą. Ir kiekvieną iš šių atvejų vienijo tik tai, kad neseniai prieš tai kažkam buvau paskolinusi pinigų.
Praeityje tikėjau paprasta idėja: nesilaikykite pinigų, jie ateina ir išeina. Tiesiog padėkite aplinkiniams, jei yra tokia galimybė.
Bet, matyt, gyvenime viskas veikia kitaip.
Pastebėjusi dėsningumą, taip nusivyliau, kad paskambinau savo draugei psichologei ir paklausiau, ar neišprotėju: vos tik kam nors paskolinu, tuoj pat mane pasiveja kažkokia problema. Ji nuramino, kad viskas gerai: stogas man nevažiuoja. Bet kartu papasakojo kai ką įdomaus.
Draugė domisi ne tik psichologija, bet ir ezoterika. Ji net teigia, kad mistika kartais padeda jai darbe. Pati aš tuo nelabai tikiu, bet tą kartą išgirsta iš jos privertė rimtai susimąstyti. Ji pasakė, kad galbūt nesąmoningai kuriu savo finansinėje gerovėje energetinę spragą. Pasak jos, ezoterikoje vyrauja nuomonė, kad skolinti pinigus reikia labai atsargiai, kitaip galima pačiam nukentėti. Ir bus daug geriau, jei žala bus tik finansinė.
Draugė patarė, kaip išvengti nemalonių pasekmių. Jei nuspręsiu kam nors paskolinti pinigus, tai nereikia duoti jų tiesiai į rankas. Net pervesti į kortelę neverta. Geriausia pačiai nupirkti tai, ko žmogui reikia. Patarimo esmė ta, kad nededu savų pinigų į svetimą kišenę, o asmeniškai padarau gerą darbą. Dėl to mano finansinis skydas lieka sveikas ir nepažeistas. Arba galima apskritai neskolinti.
Tiesa tai ar ne — patikrinti, žinoma, neįmanoma. Bet nusprendžiau paklausyti draugės žodžių. Dabar niekam neduodu savo pinigų. Jei manęs prašo paskolinti, tai neatsisakau, o tiesiog perspėju, kad nupirksiu reikiamą daiktą asmeniškai. Jei žmogų viskas tenkina, tai taip ir darau.
Rezultate prašyti manęs paskolinti pradėjo rečiau. Daugiausia pagalbos kreipiasi nebent giminaičiai. Nemalonumų mano gyvenime tikrai sumažėjo. Ne, žinoma, problemos būna, bet jos ne taip stipriai kerta per biudžetą.
