Kai kalbama apie šildymą, dažniausiai mintyse iškyla malkos ar briketai. Tačiau pasirodo, kad šilumos šaltiniu gali tapti ir tai, kas paprastai keliauja į šiukšliadėžę – riešutų kevalai ir kukurūzų burbuolės. Šios organinės atliekos ne tik sutaupo pinigų, bet ir išskiria daugiau šilumos nei įprastos malkos, o jų degimas beveik nekenkia aplinkai.
Kaip šildyti namus ne tik malkomis
Šildyti privačius namus – sudėtinga ir dažnai brangi užduotis. Todėl vis daugiau žmonių ieško alternatyvių, pigesnių ir tvaresnių būdų, kurie mažintų išlaidas, bet išlaikytų komfortą. Vienas iš paprastų, bet efektyvių sprendimų – naudoti augalines atliekas kaip papildomą kurą.
Riešutų kevalai – maži, bet itin karšti
Graikinių riešutų kevalai yra viena efektyviausių natūralių kuro rūšių. Jie degdami išskiria itin aukštą temperatūrą, todėl gali būti naudojami ne tik šilumai gauti, bet ir krosnies ar židinio kamino išvalymui.
Kevalų privalumai:
- Greitai įkaista ir sukuria intensyvią liepsną.
- Ilgai dega, todėl šiluma laikosi ir pasibaigus malkoms.
- Palieka mažai pelenų – krosnis lieka švari.
Kevalus geriausia berti kaitinimo pabaigoje, kai malkos jau gerai įsidegusios – taip šiluminis efektas tęsis ilgiau.
Svarbu nepersistengti: dėl aukštos degimo temperatūros pakanka 2–3 saujų. Didesnis kiekis gali perkaitinti krosnelę ar net sukelti pavojų.
Kukurūzų burbuolės – ugnies ir šilumos derinys
Kukurūzų burbuolės ar lukštai taip pat puikiai tinka šildymui. Sausos burbuolės dega tolygiai, išskiria švelnų, bet stabilų karštį. Jos geriausiai tinka:
- ugnies įkūrimui (vietoj popieriaus ar drožlių);
- šilumos išlaikymui, kai malkos jau įsidegė.
Kaip naudoti: pirmiausia sukraukite plonesnes malkas, ant jų – stambesnes, o tik tuomet uždėkite kukurūzų burbuoles. Jos neužsidega akimirksniu, bet kai įsiliepsnoja, dega ilgai ir palaiko pastovią temperatūrą.
Ekonomiška ir draugiška aplinkai
Tiek riešutų kevalai, tiek kukurūzų burbuolės – biomasės kuras, kurio degimo metu išskiriamas anglies dioksido kiekis prilygsta tam, kurį augalas sugėrė augdamas. Tai reiškia, kad toks šildymas praktiškai nepadidina CO₂ emisijų, o išmetamųjų pelenų kiekis minimalus.
Tokiu būdu galima išnaudoti tai, kas anksčiau buvo laikoma atlieka – virtuvės ir sodo likučiai virsta šiluma namuose. Tai ne tik ekonomiška, bet ir darnu – žingsnis link mažesnio atliekų kiekio bei švaresnio gyvenimo būdo.
Riešutų kevalai ir kukurūzų burbuolės – paprasta, prieinama ir protinga alternatyva malkoms. Šiek tiek eksperimentų, atsargumo ir namuose bus šilta net tada, kai žiema spaus labiausiai.
