Staiga kritusi oro temperatūra Lietuvos vairuotojams dar kartą priminė, kad žiema – ne tik gražūs vaizdai už lango, bet ir rimti išbandymai kasdienėse situacijose. Sniegas, plikledis, užšalę langai ir rytais nebesikuriantys automobiliai tampa kasdienybe, ypač tuomet, kai termometro stulpelis nukrenta žemiau dviženklės neigiamos ribos. Tačiau techninės problemos ne visada susijusios su akumuliatoriumi ar senesniu varikliu – neretai kaltas pats bake esantis kuras.
Degalinių tinklai atkreipia dėmesį, kad dalis vairuotojų vis dar važinėja su vasariniu ar pereinamojo sezono dyzelinu, kuris nėra pritaikytas stipriems šalčiams. Tokie degalai žemose temperatūrose pradeda keisti savo savybes, o tai gali visiškai paralyžiuoti automobilio kuro sistemą. Sinoptikams prognozuojant, kad šalčiai Lietuvoje dar kurį laiką nesitrauks, vairuotojai raginami įvertinti, kokiu dyzelinu pildomas bakas, ir nelaukti, kol problema pasireikš pačiu netinkamiausiu metu.
Kodėl dyzelinas žiemą „užšąla“
Specialistai pabrėžia, kad pats dyzelinas tiesiogine prasme neužšąla kaip vanduo, tačiau esant žemai temperatūrai jame prasideda fizikiniai ir cheminiai procesai, kurie lemia rimtas problemas. Šiltajam metų laikotarpiui skirtame dyzeline Lietuvoje naudojami biokomponentai, kurie yra jautrūs šalčiui. Staigiai nukritus temperatūrai, tokie degalai ima drumstis, tirštėti ir kristalizuotis.
Kai šis procesas progresuoja, dyzelinas tampa pernelyg klampus, pradeda kimšti kuro filtrą ir nebegali laisvai cirkuliuoti degalų sistemoje. Dėl to variklis negauna reikiamo kuro kiekio, gali trumpam užsivesti ir iš karto užgesti arba visai nebeužsivesti. Būtent todėl net ir techniškai tvarkingas automobilis, turintis gerą akumuliatorių, per šalčius gali likti stovėti kieme.
Žieminis ir arktinis dyzelinas – skirtumai, kuriuos svarbu žinoti
Degalinių tinklai Lietuvoje rudenį palaipsniui pereina prie šalčiui atsparesnių degalų, tačiau vairuotojams svarbu suprasti skirtumus. Pereinamojo sezono dyzelinas, dar vadinamas F klasės dyzelinu, paprastai yra pritaikytas temperatūroms iki –20 °C. Vis dėlto jis pradeda drumstis gerokai anksčiau – jau esant maždaug –10 °C, o tai reiškia, kad realiomis žiemos sąlygomis problemos gali pasireikšti anksčiau, nei rodo techninės specifikacijos.
Arktinis dyzelinas skirtas dar žemesnėms temperatūroms ir išlieka skystas bei skaidrus net ir esant –26 °C ar dar didesniam šalčiui. Be to, jo sudėtyje dažnai naudojami pažangesni priedai, pavyzdžiui, HVO, kurie neabsorbuoja vandens. Tai itin svarbu Lietuvos klimatui, kuriam būdingi staigūs temperatūros svyravimai – dieną temperatūra gali pakilti virš nulio, o naktį vėl staigiai nukristi, sudarydama sąlygas kondensato kaupimuisi bake.
Vairuotojams patariama atkreipti dėmesį į degalinėse naudojamus žymėjimus – arktinis dyzelinas dažniausiai žymimas snaigės simboliu. Jei tokio ženklo nėra, tikėtina, kad pilamas ne pats atspariausias šalčiui kuras.
Ką daryti, jei dyzelinas jau užšalo
Jeigu ryte automobilis nebeužsiveda ir įtariama, kad priežastis – užšalęs dyzelinas, svarbiausia nedaryti klaidų, kurios gali dar labiau pabloginti situaciją. Specialistai įspėja nebandyti automobilio užvedinėti dešimtis kartų – tai tik iškrauna akumuliatorių ir nepašalina pagrindinės problemos.
Jeigu variklis trumpam užsiveda, bet netrukus užgęsta, dažniausiai tai reiškia, kad kuro filtras jau yra užsikimšęs susidariusiais parafino kristalais. Tokiu atveju vienintelis teisingas sprendimas – pasirūpinti, kad automobilis patektų į šiltesnę aplinką: garažą, servisą ar bent jau vietą, kur temperatūra būtų aukštesnė. Tik natūraliai atitirpus degalams sistema gali vėl pradėti veikti.
Griežtai nerekomenduojama bandyti šildyti kuro sistemos atvira liepsna, karštu oru iš degiklio ar kitomis improvizuotomis priemonėmis. Tai ne tik neefektyvu, bet ir itin pavojinga – tokie veiksmai gali baigtis gaisru. Dažnai po užšalusio dyzelino atvejų tenka keisti kuro filtrą, nes jis būna nepataisomai užsikimšęs.
Svarbu žinoti ir tai, kad antigeliniai priedai nepadės, jei dyzelinas jau yra sutirštėjęs. Jie veikia tik profilaktiškai, kai įpilami dar prieš prasidedant stipriems šalčiams.
Ką vairuotojai turėtų daryti, kad problemų nekiltų
Lietuvos žiemos pasižymi ne tik šalčiais, bet ir nuolatiniais temperatūros šuoliais. Dėl to tiek dyzelinių, tiek benzininių automobilių savininkams patariama laikyti baką kuo pilnesnį. Kuo daugiau degalų bake, tuo mažesnė tikimybė, kad susidarys kondensatas, kuris vėliau virsta vandeniu kuro sistemoje.
Taip pat rekomenduojama degalus pildyti patikimose degalinėse ir pasidomėti, kokio sezoniškumo dyzelinas tuo metu parduodamas. Prevencinės priemonės – tinkami degalai, laiku pakeistas kuro filtras ir pilnas bakas – dažnai leidžia išvengti situacijos, kai automobilis per šalčius tiesiog nebeužsiveda.
Galiausiai specialistai primena nepamiršti ir kitų žiemos smulkmenų – žieminio langų plovimo skysčio, tinkamo variklio alyvos klampumo bei bendros automobilio techninės būklės. Šalčiai yra rimtas išbandymas, tačiau tinkamai pasiruošus, net ir stipri Lietuvos žiema neturėtų tapti nemalonių staigmenų priežastimi.
