Kiekvieną žiemos rytą milijonai vairuotojų atlieka tą patį desperatišką, bet visiškai klaidingą ritualą. Įsėdę į ledinį, per naktį užšalusį automobilį, jie užveda variklį ir instinktyviai, nedelsdami įjungia šildymą bei ventiliatoriaus greitį iki maksimalios ribos. Nors psichologiškai tai atrodo kaip pats logiškiausias žingsnis siekiant kuo greičiau išsigelbėti nuo šalčio, techniškai tai yra viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Portalo „Avtopilot“ ekspertai, remdamiesi autoritetingo leidinio „Auto Świat“ ir Volodymyro Tkačenkos analize, negailestingai dekonstruoja šį mitą: šis beviltiškas veiksmas ne tik nepagreitina šilumos atsiradimo, bet ir drastiškai sulėtina viso komforto salone kūrimo procesą.
Norint išvengti šios kasdienės techninės savižudybės ir suprasti, kodėl maksimalus šildymo metodas yra toks tragiškai neefektyvus, būtina detaliai suvokti patį primityviausią automobilio šildymo sistemos veikimo principą. Keleivių salono šildytuvo, liaudiškai vadinamo virykle, vienintelis ir pagrindinis šilumos šaltinis yra karštas variklio aušinimo skystis (antifrizas). Būtent šiuo skysčiu yra šildomas specialus, nedidelis šildytuvo radiatorius, o tada ventiliatorius per jį priverstinai pučia orą, kuris, įkaitęs nuo metalo, pagaliau patenka į keleivių saloną. Tačiau esminė fizikos taisyklė čia nesikeičia: kai variklis ką tik užvestas po atšiaurios ir šaltos nakties, jis pats yra visiškai ledinis, todėl logiška, kad ir aušinimo skystis jo sistemoje yra lygiai toks pat šaltas.
Arktinis skersvėjis vietoj šilumos ir peilis varikliui
Įjungus ventiliatorių visu maksimaliu galingumu iškart po variklio užvedimo, jūs darote esminę klaidą – tiesiog priverčiate sistemą aktyviai ir agresyviai pūsti ledinį orą per vis dar visiškai šaltą radiatorių tiesiai jums į veidą. Tai ne tik nesuteikia jokios laukiamos šilumos, bet ir sukuria brutalų, arktinį skersvėjo efektą, dėl kurio salone sėdėti tampa dar labiau nepatogu ir nepakeliama.
Dar blogiau, šis stiprus šalto oro srautas gali netgi šiek tiek sulėtinti paties variklio įšilimo procesą, nes šildymo sistema desperatiškai bando išsklaidyti ir atiduoti į saloną šilumą, kurios ten dar tiesiog fiziškai nėra. Taip jūs ne tik šąlate pats, bet ir trukdote varikliui pasiekti jam gyvybiškai svarbią darbinę temperatūrą.
Teisinga, techniškai pagrįsta veiksmų seka, norint greitai, saugiai ir efektyviai pašildyti automobilį, yra daug paprastesnė, nors ir reikalaujanti elementarios logikos bei kantrybės. Užvedę variklį, privalote iškart išjungti klimato kontrolės sistemą arba bent jau nustatyti patį minimaliausią ventiliatoriaus greitį. Tai yra kritiškai svarbu, nes leis jūsų varikliui kuo greičiau, be jokių papildomų apkrovų, pasiekti darbinę temperatūrą, nešvaistant brangios energijos visiškai beprasmiškam bandymui pašildyti ledinį saloną. Tiesiog leiskite varikliui ramiai veikti kelias minutes.
Geriausias ir patikimiausias sistemos parengties darbui rodiklis yra aušinimo skysčio temperatūros matuoklis, esantis jūsų prietaisų skydelyje. Kai tik jo rodyklė pajuda nuo minimalios, nulinės žymos, tai yra neatremiamas signalas, reiškiantis, kad antifrizas sistemoje pagaliau pradėjo kaisti. Tik šiuo momentu, ir ne anksčiau, galite pradėti palaipsniui, žingsnis po žingsnio, didinti ventiliatoriaus greitį. Į saloną patenkantis oras jau bus pastebimai šiltas, o pats šildymo procesas taps išties greitas ir patogus.
Recirkuliacijos pinklės: nematomas langų žudikas
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į kitą masiškai daromą, itin pavojingą klaidą – aklą oro recirkuliacijos režimo naudojimą. Nors teoriškai jis išties padeda greičiau sušildyti uždarą saloną, nes sistema izoliuoja išorę ir nuolat cirkuliuoja jau šiek tiek įkaitintą orą, ilgalaikis, nekontroliuojamas jo naudojimas sukelia kitą, kur kas bjauresnę problemą – tragišką langų rasojimą. Keleivių iškvėpto oro drėgmė neišvengiamai susikaupia kartu su šiltu oru salone, o neturėdama kur dingti, ji akimirksniu nusėda ant šaltų langų stiklų ir gerokai pablogina ar net visiškai blokuoja matomumą, sukeldama avarinę situaciją.
Griežta taisyklė: recirkuliacijos režimą reikėtų naudoti tik labai trumpai, pačiame pradiniame, kritiniame apšilimo etape, o tada privalu nedelsiant perjungti sistemą į natūralų, gryno oro įsiurbimą iš lauko. Būtent tai užtikrins reikiamą vėdinimą ir padės išvengti bet kokio pavojingo kondensato susidarymo.
Taip pat vairuotojai privalo atsiminti dar vieną esminį, bet dažnai pamirštamą ginklą – oro kondicionierių. Nors skamba paradoksaliai, būtent kondicionieriaus (A/C) įjungimas kartu su karštu šildymu yra pats efektyviausias, inžinerinis būdas greitai išdžiovinti drėgną orą ir akimirksniu atsikratyti pavojingo rasojimo ant priekinio stiklo.
Galutinė išvada negailestinga: tinkamas, techniškai raštingas automobilio šildymo būdas žiemą reikalauja elementaraus supratimo ir šiek tiek kantrybės. Galutinai atsisakę žalingo ir kvailo įpročio viską įjungti maksimaliai vienu metu iškart įsėdus į mašiną, jūs ne tik kur kas greičiau pasieksite komfortišką temperatūrą, bet ir užtikrinsite saugų, nepriekaištingą matomumą bei sumažinsite visiškai nereikalingą, ardomąją apkrovą savo automobilio klimato sistemos komponentams ir pačiam varikliui.
Šaltinis: https://www.auto-swiat.pl/porady/typowy-blad-kierowcow-zwiazany-z-ogrzewaniem-jak-poprawnie-sterowac-temperatura/gpx7ebd
