Keliaujant už savo šalies ribų lengva patekti į kultūrinių skirtumų spąstus. Vienas iš dažniausių – arbatpinigiai. Kai kur jie laikomi paprastu mandagumu, kitur – beveik privalomu mokėjimu. Nežinojimas gali baigtis nemalonia situacija restorane ar viešbutyje, o kartais ir akivaizdžiu personalo nepasitenkinimu. Todėl prieš išvykstant verta pasidomėti, kokios taisyklės galioja konkrečioje šalyje.
Kiek duoti arbatpinigių užsienyje – bendrosios taisyklės
Daugumoje Europos valstybių arbatpinigiai laikomi padėkos forma, o ne griežta prievole. Restoranuose dažniausiai paliekama 5–10 proc. sąskaitos sumos, jei aptarnavimas buvo geras. Visada verta patikrinti kvitą – jei jame nurodyta „service compris“ ar „aptarnavimas įskaičiuotas“, papildomai mokėti nereikia.
Kavinėse dažnai pakanka suapvalinti galutinę sumą. Viešbučiuose įprasta palikti 1–2 eurus už naktį kambarinėms, o lagaminų nešėjams – simbolinį atlygį už kiekvieną bagažo vienetą.
Tačiau ši schema galioja ne visur. Kai kuriose šalyse arbatpinigiai tampa ne rašyta, bet aiškiai jaučiama prievole.
Arbatpinigiai viešbučiuose su „viskas įskaičiuota“ paslauga
Viešbučiuose, veikiančiuose pagal „viskas įskaičiuota“ modelį, oficialiai arbatpinigiai dažniausiai nėra privalomi. Vis dėlto tokiose šalyse kaip Turkija, Egiptas ar Graikija papildomas atlygis personalui laikomas norma. Nedidelės sumos, paliktos padavėjams ar barmenams, gali reikšti greitesnį ir dėmesingesnį aptarnavimą.
Kai kuriuose kurortuose aptarnavimo mokestis jau automatiškai įtraukiamas į sąskaitą, tačiau tai nereiškia, kad individualūs arbatpinigiai išnyko. Ypač turistinėse vietose jie tampa nerašyta taisykle.
Arbatpinigiai kruiziniuose laivuose
Kruizinėse kelionėse situacija dar aiškesnė. Daugelyje kruizinių kompanijų arbatpinigiai yra privalomi ir automatiškai pridedami prie keleivio sąskaitos. Įprastas mokestis svyruoja nuo 5 iki 15 eurų asmeniui per dieną. Ši suma paskirstoma aptarnaujančiam personalui – nuo kajučių tvarkytojų iki restoranų darbuotojų.
Papildomi arbatpinigiai gali būti paliekami individualiai, pavyzdžiui, SPA ar teminiuose restoranuose, tačiau bazinis mokestis dažniausiai neišvengiamas.
Kur arbatpinigiai yra privaloma norma, o kur jų geriau neduoti
Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje arbatpinigiai siekia apie 20 proc. sąskaitos ir laikomi praktiškai privalomais. Jų nedavimas gali būti vertinamas kaip nepagarba, nes aptarnaujančio personalo pajamos dažnai tiesiogiai priklauso nuo arbatpinigių.
Pietų Europoje, įskaitant Italiją, Ispaniją ar Kroatiją, įprasta palikti 5–15 proc., nors kartais dalis mokesčio jau būna įtraukta į galutinę sumą.
Visai kitaip yra kai kuriose Azijos šalyse. Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje ar Singapūre arbatpinigiai gali būti laikomi nemandagiais ar net įžeidžiančiais. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje jie taip pat nėra privalomi, nors didmiesčiuose gali būti priimtini aukštesnės klasės restoranuose.
Skirtingos taisyklės rodo, kad arbatpinigiai – ne tik finansinis, bet ir kultūrinis klausimas. Tai, kas vienoje šalyje laikoma savaime suprantama, kitoje gali būti nesuprasta ar net nepageidaujama. Todėl prieš kelionę verta pasitikrinti vietinius papročius – tai padės išvengti nepatogumų ir nereikalingų išlaidų.
