Kartais net ir gražiausios akimirkos šeimoje gali atnešti netikėtų išbandymų. Vienas paprastas pokalbis virtuvėje gali tapti pradžia diskusijos apie atsakomybę, ribas ir tikrąją tėvų bei vaikų tarpusavio pagalbos prasmę. Mūsų portalo skaitytoja pasidalijo atviru pasakojimu apie dukters sprendimą tuoktis ir lydėjusį prašymą, kuris privertė visą šeimą permąstyti savo vertybes.
Šeimos gyvenime pasitaiko akimirkų, kurios priverčia iš naujo įvertinti savo vertybes. Taip prasidėjo mūsų istorija – kaip visiškai įprastas pokalbis virtuvėje, kuris virto svarbia pamoka visai mūsų šeimai.
Netikėtas dukters prašymas
Vieną vakarą mūsų dukra, trečio kurso studentė, susijaudinusi paskelbė, kad nusprendė susituokti. Iš pradžių ši žinia mus džiugino ir vertė didžiuotis, tačiau netrukus sekė netikėtas posūkis. Ji pareiškė, kad mūsų pareiga – apmokėti vestuves ir padėti naujai šeimai įsigyti būstą.
Žinoma, tėvai visada nori matyti savo vaikus laimingus ir saugius. Tačiau mūsų finansinės galimybės nebuvo begalinės – per daugelį metų sukauptos santaupos buvo ribotos ir tikrai neskirtos prabangiai šventei ar buto pirkimui. Bandėme tai paaiškinti dukrai, bet ji atsakė: „Reikėjo apie tai pagalvoti anksčiau.“
Mūsų sprendimas
Iš pradžių tvyrojo tyla. Mano vyras, labiau susikaupęs nei įprastai, ramiai tarė: „Mes jus labai mylime, bet turime būti sąžiningi. Negalime atiduoti visko, ką sutaupėme, ir likti be nieko.“
Pritariau jo žodžiams ir pridūriau, kad parama ne visada reiškia pinigus. Mes visada buvome šalia su patarimais, pagalba ir rūpesčiu. Tačiau šį kartą manėme, kad dukra turėtų žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius.
Žinoma, iš pradžių jai buvo sunku tai priimti, ir kurį laiką mūsų pokalbiai retėjo. Vis dėlto laikėmės savo sprendimo – padėsime kuo galime, bet ne tiek, kiek ji įsivaizdavo. Tikėjome, kad ši patirtis suteiks jai galimybę sustiprėti ir išmokys vertinti savo indėlį į ateitį.
Pokyčiai ir pamoka
Laikui bėgant situacija pamažu keitėsi. Po kelių mėnesių dukra susirado darbą ir įgijo pirmąją rimtą patirtį, kuri leido jai suprasti, kiek pastangų reikalauja kiekvienas uždirbtas centas. Kartu ji geriau suprato ir mūsų požiūrį. Netrukus vėl suartėjome – ji pati pripažino, kad pirminis prašymas buvo pernelyg skubotas ir neapgalvotas.
Vestuvės įvyko, bet gerokai kitaip, nei iš pradžių įsivaizdavome. Jos buvo nedidelės, nuoširdžios ir paprastos, tačiau būtent dėl to – išties ypatingos. Svarbiausia, kad dukra aktyviai dalyvavo organizavime ir pati prisidėjo prie išlaidų padengimo, o tai suteikė jai pasitikėjimo savo jėgomis. Mudu su vyru buvome šalia, palaikėme ją kiek galėjome, bet šį kartą pagrindinis darbas buvo jos rankose.
Išvada
Šis įvykis tapo vertinga pamoka visai mūsų šeimai. Jis priminė, kad tėvų meilė ir palaikymas nėra vien materialūs dalykai – daug svarbiau būti šalia, patarti ir padėti vaikui tapti savarankišku. Savo ruožtu vaikams ateina laikas prisiimti atsakomybę už savo ateitį, o tai daro juos stipresnius ir brandesnius.
Šeimoje ne viskas vyksta pagal planą – kartais kyla nesusipratimų ar skirtingų požiūrių. Tačiau būtent tokiomis akimirkomis įgyjame vertingos patirties ir tampame stipresni. Mūsų atveju dukters vestuvės tapo ne tik nuoširdžia švente, bet ir naujo etapo pradžia – ji tapo savarankiškesnė ir atsakingesnė, o mudu su vyru įgijome pasitikėjimo, kad ji sugeba pasirūpinti savimi.
Dėkojame mūsų portalo skaitytojai Evelinai K. iš Kauno.
