Džiovinimas mašina – tai ne tik patogumas, bet ir būdas sutaupyti vietos, laiko bei net pinigų. Kai nereikia kabinti skalbinių, mažėja drabužių kiekis spintoje, nes jie greičiau grįžta į apyvartą. Tačiau daugeliui kyla klausimas: ką rinktis – atskirą džiovyklę ar skalbimo mašiną su džiovinimo funkcija? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „du viename“ – racionalus sprendimas, tačiau technologiškai šie prietaisai veikia visai kitaip.
Kaip džiovina skalbimo mašina su džiovykle
Tokio tipo įrenginys po skalbimo automatiškai įjungia džiovinimo ciklą. Kaitinimo elementas įkaitina orą iki maždaug 65–70 laipsnių, o besisukantis būgnas palaipsniui pašalina drėgmę iš audinių. Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta, bet yra vienas praktinis trūkumas – įkrovos skirtumas: jei skalbiate 6 kilogramus, džiovinti galėsite tik 3 ar 3,5. Likusius drabužius teks išimti, pakabinti ar palaukti kitos programos.
Naujesniuose modeliuose šis skirtumas mažinamas – pavyzdžiui, galima išskalbti 8 kg, o džiovinti 6 kg vienu ciklu. Vis dėlto tai vis dar kompromisas. Dar vienas niuansas: kol vyksta džiovinimas, skalbti neįmanoma. Jei šeimoje daug skalbinių, vienas kombinuotas įrenginys greitai ima stabdyti ritmą.
Kaip džiovina atskira džiovyklė
Džiovyklės veikia efektyviau, nes yra sukurtos tik vienam tikslui – džiovinti. Ypač pažangūs modeliai su šilumos siurblio technologija naudoja ne karštą, o šiltą orą, kuris cirkuliuoja būgno viduje. Tokiu būdu energija taupoma, audiniai apsaugomi, o procesas švelnesnis.
Džiovyklės be šilumos siurblio veikia karštesniu oru, panašiai kaip skalbimo mašinos-džiovyklės, tačiau tokie modeliai pamažu nyksta.
Šiuolaikinės džiovyklės turi daug daugiau režimų nei hibridiniai įrenginiai: „greitas džiovinimas“, „švelnus džiovinimas“, „lyginimui“, „spintai“, net garinimo funkciją, pašalinančią raukšles ir kvapus. Kondensacinės džiovyklės surenka vandenį į talpyklą arba išleidžia jį tiesiai į kanalizaciją. Tai reiškia, kad džiovyklę galima statyti ne tik vonioje, bet ir koridoriuje, sandėliuke ar net kambaryje – tereikia elektros lizdo.
Rezultato skirtumas – akivaizdus
Šilumos siurbliu džiovinama švelniau, todėl drabužiai neišblunka ir nesusitraukia. Skalbimo mašinos-džiovyklės naudoja karštesnį orą, todėl jautresni audiniai gali nukentėti. Džiovyklės būgnas turi specialų paviršių su oro pagalvės efektu – drabužiai laisvai juda, nesitrina ir nesiglamžo.
Kitas pliusas – gyvūnų plaukų surinkimas. Džiovyklės filtras veikia kaip natūralus dulkių siurblys: plaukai ir pūkai surenkami automatiškai. Katės ar šuns savininkams tai tikras išsigelbėjimas – tekstilė tampa švaresnė, nei ją išskalbus.
Ką daryti, jei vietos vos užtenka?
Atskiri įrenginiai užima daugiau vietos, tačiau džiovyklę galima pastatyti ant skalbimo mašinos. Skalbimo mašina ir džiovyklė tvirtinamos viena virš kitos specialiu jungiamuoju rėmu. Taip išnaudojamas vertikalus tūris, kuris dažnai lieka tuščias. Svarbu tik, kad abu prietaisai būtų suderinami – geriausia rinktis to paties gamintojo modelius.
Montavimą verta patikėti specialistui – svarbu užtikrinti stabilumą ir grindų lygumą.
Tad kas geriau – dvi mašinos ar viena?
Jei namuose daug skalbinių, šeima didelė ar drabužiai džiovinami kasdien, atskira džiovyklė yra aiškiai pranašesnė. Ji greitesnė, talpesnė ir ekonomiškesnė ilgalaikėje perspektyvoje.
Vis dėlto skalbyklė su džiovinimo funkcija turi prasmę, kai:
– vietos labai mažai;
– džiovinimas reikalingas tik retkarčiais;
– skalbiate mažais kiekiais.
Tuomet „du viename“ tampa praktišku kompromisu, kuris sutaupo vietos ir leidžia išvengti skalbinių džiovinimo kambario.
Išvada: jei į džiovinimą žiūrite kaip į kasdienį procesą – rinkitės atskirą džiovyklę. Jei tai tik patogus priedas – kombinuota skalbyklė bus visiškai pakankama. Technologijos vis sparčiau tobulėja, bet fizikos dėsniai lieka tie patys: kuo daugiau oro ir erdvės, tuo kokybiškiau išdžiūsta audiniai.
