Tarp vairuotojų seniai gyvuoja įsitikinimas, kad tirštesnė variklio alyva apsaugo geriau, o plonesnė – skirta tik „naujoms, lepioms“ mašinoms. Skamba logiškai: tirštesnis tepalas lyg ir turėtų sudaryti storesnę apsauginę plėvelę, geriau tepti ir sumažinti trintį. Tačiau modernių variklių pasaulyje ši nuostata pavojingai klaidina.
Gamintojai šiandien kuria variklius taip preciziškai, kad bet koks nukrypimas nuo nurodyto klampumo išbalansuoja visą sistemą. Tiksliai parinkta alyva yra ne „rekomendacija“, o konstrukcijos dalis – tokia pati svarbi kaip turbina, aušinimo sistema ar alyvos siurblys. Modernus variklis nėra senasis dyzelis, kuriam „tiks bet kas“.
Tai aiškiai akcentuoja automobilių leidiniai ir technikos specialistai, tarp jų ir „Jalopnik“, pabrėžiantys, kad klampumo keitimas dažnai padaro daugiau žalos nei naudos.
Kodėl tirštesnė alyva gali pakenkti varikliui?
Viskas prasideda nuo skaičių ant alyvos kanistro – 0W-20, 5W-30, 10W-40 ir t. t. Išskirtinai svarbu ne tik tai, kokia alyva veikia įkaitusiame variklyje, bet ir tai, kaip ji elgiasi užvedimo metu. Būtent šaltas užvedimas lemia didžiausią variklio dalių nusidėvėjimą.
Tarkime, automobilio gamintojas nurodo naudoti 0W-20. Jeigu vietoje jos supilsite tirštesnę 10W-30, pasekmės prasidės iškart:
Šaltame variklyje alyva tiesiog nespėja patekti ten, kur reikia
- 0W-20 žemoje temperatūroje teka lengvai, sklinda greitai ir momentiškai pasiekia guolius, velenus, paskirstymo mechanizmą.
- 10W-30, būdama žymiai tirštesnė, skverbiasi lėčiau – o tai reiškia kelias sekundes sausos trinties.
Nors šios kelios sekundės vairuotojui nepastebimos, variklio detalėms jos tampa ilgalaikiu stresu, kuris kaupiasi kas dieną.
Tirštesnė alyva netelpa į siaurus modernių variklių kanalus
Nauji varikliai suprojektuoti su labai mažais tarpais – ypač naujos kartos turbokompresorių guoliuose ir alkūninio veleno kakliukuose.
Tirštesnė alyva tiesiog fiziškai negali greitai įsiskverbti į šiuos kanalus. Dėl to kyla visos problemų grandinės:
- didesnė darbinė temperatūra,
- spartesnis nuosėdų susidarymas,
- didesnės degalų sąnaudos,
- mažesnis našumas ir dyzeliniuose, ir benzininiuose varikliuose.
Šaltuoju metu tai ypač pavojinga – automobilis sunkiau užsiveda, o kol alyva neprateka, variklis dirba beveik be tepimo.
O kas, jei supilsite per skystą alyvą?
Priešinga klaida – naudoti per skystą alyvą variklyje, kuriam reikia tirštesnės. Pavyzdžiui, jei automobilis turi naudoti 5W-30, bet savininkas įpila 0W-20.
Tada bėdos kitos:
- Aukštoje temperatūroje alyvos plėvelė tampa per plona – ji nebegali užtikrinti reikiamo slėgio.
- Krenta tepimo efektyvumas, ypač esant apkrovoms ar greitam važiavimui.
- Kenčia kintamo vožtuvų paskirstymo sistemos (VVT): gali pradėti skleisti garsus ar net keisti darbo režimą.
- Gali įsijungti alyvos slėgio lemputė, o tai reiškia, kad sistema nebesugeba palaikyti slėgio.
Per skysta alyva nepajėgia sudaryti tvirtos apsauginės plėvelės, todėl metalas liečiasi su metalu – o tai blogiausias įmanomas scenarijus.
Skaičiai ant alyvos kanistro – ką jie iš tikrųjų reiškia?
- Pirmasis skaičius (0W, 5W, 10W…) rodo klampumą esant žemai temperatūrai.
„W“ reiškia winter – žieminę klampumo klasę.
Kuo skaičius mažesnis, tuo lengviau alyva teka šalčiuose. - Antrasis skaičius (20, 30, 40…) rodo klampumą esant 100 °C – įkaitusio variklio darbo sąlygomis.
Gamintojai šiuos skaičius pasirenka ne atsitiktinai, o pagal variklio konstrukciją, slėgio sistemą, guolių tarpus, turbinų tipą ir net kuro degimo charakteristikas.
Kodėl moderniuose varikliuose atsirado itin skystos alyvos (0W-20, 0W-16)?
Pastarąjį dešimtmetį gamintojai pereina prie vis plonesnių alyvų – ir ne dėl taupymo.
Pagrindinės priežastys:
- siauresni mechaniniai tarpai,
- mažesnė trintis ir didesnis efektyvumas,
- griežtesni ekologijos standartai,
- žemesnė variklio vidaus temperatūra,
- geresnis dyzelinių ir benzininių variklių startas šaltame klimate.
Dėl šių priežasčių supilti seną, „patikrintą“ 10W-40 į naujesnį variklį – tas pats, kas bandyti įmantrų šveicarišką laikrodį patepti medumi.
Kada galima rinktis kitą klampumą?
Yra tik kelios situacijos, kai galima keisti klampumą, ir tik tada, kai tai leidžia gamintojas:
- Gamintojo specifikacijoje nurodytos kelios klampumo alternatyvos (pvz., 0W-20 ir 5W-30).
- Ypač karšto klimato šalys, kur alyva dažnai veikia labai aukštoje temperatūroje.
- Labai senas, didelę ridą turintis variklis su padidėjusiais tarpais (bet tik jei tai leidžia gamintojas arba rekomenduoja kvalifikuoti meistrai).
Visais kitais atvejais – geriau neeksperimentuoti.
Paprasta taisyklė: alyvą rinkitės pagal vadovą, ne pagal mitus
Kiekvieną kartą keičiant alyvą galioja viena taisyklė – visada naudoti tik tokį klampumą, koks nurodytas automobilio instrukcijoje.
Ne pagal draugo patarimą, ne pagal mechaniko „aš visada pilu 10W-40“, ne pagal tai, ką „laiko geriausiu“.
Variklio ilgaamžiškumas, degalų sąnaudos, darbinė temperatūra ir net tylus veikimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar laikotės gamintojo nurodymų.
Apibendrinimas: tirštesnė alyva nėra stipresnė apsauga
- Tirštesnė alyva lėčiau teka,
- sunkiau pasiekia svarbiausias detales šalto starto metu,
- kelia temperatūrą,
- formuoja nuosėdas,
- mažina degalų efektyvumą,
- o moderniuose varikliuose gali net blokuoti siaurus kanalus ir sukelti rimtų gedimų.
Per skysta alyva lygiai taip pat pavojinga.
Variklio alyva – tarsi kraujas organizme. Mažiausias pokytis jo sudėtyje gali išbalansuoti visą sistemą. Todėl geriausia laikytis paprastos taisyklės: pilkite ne tirštesnę, o tokią alyvą, kokią numatė inžinieriai.
Tokiu būdu variklis tarnaus ilgiau, o jūs išvengsite brangiausių gedimų, kurie dažniausiai prasideda nuo mažų, kasdien nepastebimų klaidų.
