Liaudies ženklai apie neskolinimą kaimynams gyvuoja daugelyje kultūrų. Folklore šie draudimai siejami su „skurdo atnešimo”, kivirčų ar ligų rizika. Šiandien tokie įsitikinimai dažnai derinami su realiais socialiniais ir higieniniais sumetimais. Todėl svarbu suprasti, kas slypi už ženklų, kokius daiktus skolintis iš tiesų pavojinga, kokias pasekmes tai gali turėti ir kaip rasti saugią alternatyvą.
1. Pinigai – „neskolinkite jų, kad neužsitrauktumėte skurdo”
Daugelyje regionų manoma, kad skolinti pinigus reiškia atiduoti dalį savo gerovės; jei paskola negrąžinama, ji „išneša” turtą iš namų ir gali sukelti tolesnių finansinių nesėkmių.
Praktinė prasmė: Paskola be dokumentų ar aiškaus susitarimo dėl sąlygų dažnai sukelia konfliktus, kaimyninių santykių nutrūkimą ir finansinius nuostolius. Ypač rizikinga duoti dideles sumas „už žodį”. Nesilaikymas grąžinimo taisyklių sukelia stresą ir papildomą naštą šeimos biudžetui.
Ką pataria ekspertai: Socialiniai psichologai ir ekonomistai pabrėžia – piniginės paskolos tarp kaimynų turėtų būti sudaromos raštu arba naudojami nedideli formalūs žingsniai (grąžinimo terminai, daliniai mokėjimai). Jei nenorite oficialių santykių, geriau padėti produktais ar paslauga, o ne didele pinigų suma.
Praktinis patarimas: apribokite „paskolų” sumas iki tų, kurios nepakenks jūsų biudžetui, ir susitarkite dėl aiškių sąlygų; didesnėms sumoms naudokite rašytinę sutartį arba elektroninius pavedimus su aprašymu.
2. Asmens higienos reikmenys – šepečiai, rankšluosčiai, patalynė
Liaudies ženklas: Kai kurie ženklai tiesiogiai įspėja neskolinti „daiktų, kurie liečia kūną”, nes tai neva „perduoda” ligas ar blogą sėkmę.
Praktinė prasmė: Šiuolaikinės medicinos požiūriu, dalijimasis asmeninės higienos priemonėmis iš tiesų gali prisidėti prie infekcijų – grybelių, parazitų, odos infekcijų, kvėpavimo takų patogenų (per sąlytį su veidu) ir kt. – perdavimo. Neišplauta patalynė ir rankšluosčiai kelia realų pavojų.
Ką pataria ekspertai: Visuomenės sveikatos gydytojai pataria vengti dalintis asmeniniais daiktais ir laikytis paprastų taisyklių – skalbti rankšluosčius ir patalynę aukštoje temperatūroje, nenaudoti svetimų dantų šepetėlių ir higieninėse situacijose naudoti vienkartinius arba individualius daiktus.
Praktinis patarimas: jei kaimynas paprašo paskolinti rankšluostį ar patalynę, geriau paskolinti laikinai švarų, iš anksto išskalbtą daiktą ir, jei įmanoma, patarti alternatyvas (pavyzdžiui, kur nusipirkti ar iš kur pasiskolinti bendruomenės centre).
3. Įrankiai, buitiniai prietaisai ar daiktai, kurie gali sulūžti – kad „nepasiskolintumėte problemų”
Liaudies ženklas: Keletas ženklų įspėja nesiskolinti „didelių daiktų” – šluotos, mėsmalės, lygintuvo, nes jie „grįš tuščiomis” arba „atims laimę”. Kai kuriuose kaimuose žmonės taip pat vengia skolintis kilnojamuosius daiktus, kuriuos laiko blogos sėkmės „nešėjais”.
Praktinė prasmė: Skolinantis brangius ar trapius daiktus dažnai kyla keblių situacijų: jie sulūžta, grąžinami prastos būklės arba kaimynas laiku negrąžina turto. Tai gali sukelti konfliktų, remonto išlaidų ir teisinių ginčų.
Ką pataria ekspertai: Teisininkai ir socialinių santykių specialistai pataria – raštu susitarti dėl atsakomybės už žalą; brangiems daiktams geriau naudoti nuomos paslaugų punktus arba bendrus viešuosius išteklius (įrankių bibliotekas), kad būtų išvengta asmeninių konfliktų.
Praktinis patarimas: jei skolinatės įrankį ar įrangą, užfiksuokite įrenginio būklę nuotraukomis/vaizdo įrašais, susitarkite dėl grąžinimo datos ir kas apmokės remontą sulūžus.
Kodėl ženklai išlieka
Liaudies tabu tarnauja kaip mechanizmai, reguliuojantys abipusį bendravimą mažose bendruomenėse. Antropologai aiškina: tabu ir ženklai mažina santykių neapibrėžtumą, nustato sąveikos normas ir apsaugo silpnuosius nuo per didelės rizikos. Kai kaimynai laikosi neišsakyto „garbės kodekso”, tai palaiko pasitikėjimą; tačiau kai ženklai virsta baimėmis, jie gali blokuoti naudingą bendravimą ir vesti prie izoliacijos.
Išvada
Liaudies ženklai apie neskolinimą kaimynams apjungia kultūrinės išminties elementus ir įspėjimus, turinčius realų pagrindą: finansinę riziką, galimus konfliktus ir higienos problemas. Šiuolaikinis požiūris – derinti pagarbą tradicijoms su praktinėmis priemonėmis: oficialiais susitarimais, higienos standartais ir bendrais ištekliais. Laikydamiesi paprastų taisyklių ir atvirai aptardami skolinimo sąlygas, kaimynai gali išlaikyti draugystę ir išvengti „nelaimių” bei „ligų”, kurių bijojo jų protėviai.
