Viena sekundė gali kainuoti visą algą: paprasta klaida mokant kortele, dėl kurios sąskaita išauga 10 kartų

Mokėjimas kortele ar išmaniuoju telefonu tapo tokia kasdienybe, kad tai darome automatiškai – net nepakeldami akių nuo telefono. Pypt, ir viskas. Tačiau bankai ir finansų ekspertai įspėja: šis patogumas užliūliavo mūsų budrumą. Pakanka vienos kasininko klaidos ar mažo neatidumo, kad už rytinę kavą sumokėtumėte kaip už prabangią vakarienę.

Ar pamenate, kada paskutinį kartą atidžiai žiūrėjote į mokėjimo terminalo ekraną prieš priglausdami kortelę? Jei esate kaip dauguma žmonių, atsakymas greičiausiai bus „ne“. Tyrimai rodo, kad bekontakčiai atsiskaitymai mus pavertė neatsargiais. Mes pasitikime technika ir kasininkais, tačiau būtent čia slypi brangiai kainuojantys spąstai.

„Riebaluoto piršto“ efektas: kaip 20 eurų virsta 200

Dažniausia problema nėra piktavališkas programišių įsilaužimas, o paprasta žmogiškoji klaida. Daugybėje mažesnių parduotuvių, kavinukių ar turgaviečių kasininkai mokėtinas sumas į terminalą vis dar suveda rankiniu būdu.

Scenarijus paprastas:

1. Jūsų pirkiniai kainuoja 25,00 Eur.
2. Kasininkas, skubėdamas ar būdamas pavargęs, netyčia paspaudžia nulį vieną kartą per daug.
3. Terminale įsižiebia 250,00 Eur.
4. Jūs, skubėdamas susidėti prekes ar kalbėdamas telefonu, automatiškai priglaudžiate kortelę.
5. Rezultatas: Sąskaita apmokėta, o jūs net nepastebėjote, kad permokėjote 10 kartų.

Nors tokią klaidą įmanoma ištaisyti (kreipiantis į banką ar prekybininką), tai kainuoja daug laiko, nervų, o pinigai į sąskaitą gali grįžti tik po kelių savaičių.

Bekontakčiai mokėjimai – patogu, bet rizikinga

Bekontakčiai mokėjimai (kai nereikia vesti PIN kodo sumoms iki 50 Eur) dar labiau sumažino mūsų dėmesingumą. Mes pripratome tiesiog mostelėti kortele.

Eksperto patarimas: Išugdykite geležinį įprotį – kortelę prie skaitytuvo glauskite tik tada, kai savo akimis pamatote sumą ekrane. Jei ekranas nusuktas, paprašykite kasininko parodyti terminalą ar atspausdinti išankstinį čekį.

Kortelė – tik jūsų rankose

Kitas pavojingas įprotis, ypač dažnas restoranuose ar degalinėse – paduoti kortelę darbuotojui.

• Taisyklė: Jūsų kortelė niekada neturi dingti iš jūsų akiračio.
• Pavojus: Nesąžiningam darbuotojui užtrunka vos kelias sekundes nufotografuoti jūsų kortelę arba įsiminti jos duomenis (numerį, galiojimo laiką ir CVV kodą kitoje pusėje). To pakanka, kad vėliau jūsų sąskaita būtų naudojama apsiperkant internete.

Jei padavėjas sako, kad terminalas yra prie baro – eikite kartu su juo. Niekada neleiskite išsinešti kortelės.

PIN kodas: ar jūsų kodas yra „1985“?

Nors biometriniai duomenys ir bekontakčiai mokėjimai populiarėja, PIN kodas išlieka pagrindiniu saugumo vartu didesnėms sumoms. Deja, daugelis vis dar renkasi lengviausią kelią.

Jei jūsų PIN kodas yra susijęs su gimimo metais, mėgstamu skaičiumi ar sekla „1234“ – jūs patys atiduodate raktus vagims.

• Kodėl tai blogai? Vagystės atveju nusikaltėliai dažnai pavagia visą piniginę, kurioje yra ir jūsų asmens dokumentas su gimimo data. Pirmas kodas, kurį jie bandys, bus jūsų gimimo metai.
• Sprendimas: PIN kodas turi būti atsitiktinė skaičių seka, niekaip nesusijusi su jūsų asmeniniais duomenimis, kuriuos lengva rasti socialiniuose tinkluose.

i

Kvitas – ne šiukšlė, o įrodymas

Dažnai prie kasos girdime klausimą: „Čekio reikės?“ Ir dažniausiai atsakome: „Ne“. Tai klaida.

Popierinis kvitas yra geriausias ir greičiausias būdas susigrąžinti pinigus, jei įvyko klaida.

1. Paėmę kvitą, iškart patikrinkite galutinę sumą.
2. Pastebėjus klaidą vietoje, operaciją galima atšaukti (padaryti „storno“) per kelias minutes.
3. Išėjus iš parduotuvės be kvito, įrodyti, kad pirkote ne 10 kg bananų, o 1 kg, tampa labai sudėtinga.

Grynieji pinigai: senamadiška, bet saugu

Nors technologijos žengia į priekį, o bankai skatina atsisakyti grynųjų, senas geras popierinis banknotas turi vieną nenuginčijamą privalumą – fizines ribas.

Jei perkate prekę už 20 eurų ir duodate kasininkui 20 eurų banknotą, techniškai neįmanoma, kad iš jūsų nuskaičiuotų 200 eurų. Be to, mokant grynaisiais, psichologiškai sunkiau išleisti pinigus, todėl tai padeda taupyti.

Tyrimai rodo, kad nepaisant skaitmenizacijos, didelė dalis visuomenės (Lenkijoje – net 80 proc.) pasisako prieš visišką grynųjų atsisakymą. Tai – jūsų saugiklis, kai technika paveda arba kai norite būti 100 proc. tikri dėl išleidžiamos sumos.

Atmintinė kiekvienam pirkėjui:

1. Žiūrėk: Visada patikrinkite sumą terminale prieš priglausdami kortelę.
2. Saugok: Niekada neduokite kortelės į rankas svetimam žmogui.
3. Denk: Vesdami PIN kodą, visada pridenkite klaviatūrą ranka.
4. Imk: Pasiimkite kvitą ir jį patikrinkite.
5. Tikrink: Reguliariai peržiūrėkite banko išrašus programėlėje – ar nėra įtartinų nuskaitymų?

Būkite budrūs. Jūsų pinigai yra saugūs tik tol, kol patys juos saugote.

Šaltinis: https://biznes.interia.pl/finanse/news-uwazaj-przy-platnosci-karta-potrzeba-tylko-chwili-by-zaplaci,nId,22541723