Žiema neatleidžia klaidų, o fizikos dėsniai negailestingi tiems, kurie mano, kad galingas variklis yra panacėja nuo visų bėdų. Kiekvieną žiemą tūkstančiai vairuotojų padaro tą pačią kritinę klaidą: įklimpę pusnyje jie desperatiškai spaudžia akceleratorių, taip tik dar giliau įsikasdami į sniego gniaužtus ir rizikuodami sudeginti sankabą.
Tačiau patyrę bekelės vilkai ir automobilių ekspertai žino paslaptį, kuri gali akimirksniu išvaduoti jūsų transporto priemonę be jokios pašalinės pagalbos. Tai nėra magija – tai manipuliacija slėgiu, kurią privalo įvaldyti kiekvienas, nenorintis laukti pagalbos stingdančiame šaltyje ir mokėti šimtus eurų už ištempimą.
Situacija, kai automobilis, dar prieš akimirką sklandžiai riedėjęs keliu, staiga tampa bejėgiu metalo gabalu pusnyje ar provėžoje, yra ne tik nemaloni – ji pavojinga. Daugelis vairuotojų panikuoja, tačiau sprendimas slypi ne jėgoje, o padangų geometrijoje.
„Consumer Reports“ atlikti tyrimai ir bekelės ekspertų praktika rodo vienareikšmiškai: laikinas padangų slėgio sumažinimas yra vienintelis būdas pakeisti fizikinį sąlyčio tašką kritinėje situacijoje.
Standartinė, pilnai pripūsta padanga yra standi ir remiasi į sniegą tik maža protektoriaus dalimi, todėl ji tiesiog pjauna paviršiaus sluoksnį ir kasa duobę. Tuo tarpu sumažinus slėgį, padanga „išskysta“, padidėja jos plotas, ir ji tampa savotišku vikšru, gebančiu kabintis į nestabilų paviršių. Tai leidžia automobiliui ne „pjauti“ sniegą, o važiuoti jo paviršiumi.
Kritinė riba – 0,4 baro: kaip nesugadinti automobilio
Tačiau šis manevras reikalauja chirurginio tikslumo, o ne aklos sėkmės. Remiantis „CarsBibles“ techninėmis rekomendacijomis, saugus slėgio sumažinimo diapazonas yra griežtai apibrėžtas: nuo 0,2 iki 0,4 baro žemiau gamintojo rekomenduojamos normos.
Tai yra auksinis vidurkis, leidžiantis padangai efektyviau „įkąsti“ į sniegą ir išvažiuoti iš spąstų, nerizikuojant negrįžtamai sugadinti ratlankio ar pačios padangos kordo. Kiekvienas papildomas sąlyčio centimetras šioje situacijoje yra aukso vertės ir gali lemti skirtumą tarp sėkmingo išvažiavimo ir nakvynės automobilyje.
Vairuotojai privalo suprasti, kad tai yra ekstremali priemonė – važiuojant tokiu slėgiu didesniu greičiu ar ant kieto asfalto, padanga perkaista ir suyra, o automobilio valdymas tampa nenuspėjamas. Todėl vos tik automobilis išsilaisvina iš sniego gniaužtų, slėgio atkūrimas tampa neatidėliotinu prioritetu.
Kai fizika neveikia: ledo faktorius ir dugno spąstai
Būtina įspėti, kad šis metodas nėra visagalis ir tam tikromis sąlygomis gali tapti bevertis. Jei po sniego sluoksniu slepiasi ledas, slėgio mažinimas nepadės – čia karaliauja tik dygliuotos padangos arba sniego grandinės. Fizika čia paprasta: guma, kad ir kokia plati ji būtų, negali sukibti su ledu be mechaninių spyglių.
Dar blogesnis scenarijus – kai automobilis „pakimba“ ant dugno. Tokiu atveju jokie manipuliavimai padangomis nepadės, nes ratai tiesiog nepasiekia pagrindo su pakankama jėga. Tokiu atveju bandymas važiuoti nuleistomis padangomis tik dar labiau pablogins situaciją, nes sumažės automobilio prošvaisa.
Ekspertai pabrėžia: šis metodas geriausiai veikia kompleksiškai – derinant jį su sniego nukasimu nuo ratų ir, jei įmanoma, smėlio ar žvyro pabarstymu sukibimui pagerinti. Tai yra žinių, o ne jėgos kova, ir laimi tie, kurie supranta savo automobilio galimybių ribas bei moka jas išnaudoti.
Galiausiai, svarbu ne tik tai, ką darote su padangomis, bet ir kaip valdote patį automobilį. Švelnus akceleratoriaus spaudimas, vengiant staigių judesių, ir startavimas antra pavara (jei tai mechaninė dėžė) yra būtini komponentai sėkmingam išsivadavimui. Jėga čia yra jūsų priešas, o kantrybė ir teisingas slėgis – geriausi sąjungininkai.
Šaltinis: https://moto.pl/MotoPL/7,88389,32586692,utknales-w-sniegu-nie-panikuj-sprawdz-cisnienie-i-zastosuj.html
