Savo garsiausiame filosofiniame traktate „Menas mylėti” Erich Fromm (Vokietijos ir JAV psichologas bei filosofas humanistas, vienas neofroidizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų) ne tik analizuoja įvairias meilės rūšis ir sudedamąsias dalis, bet ir svarsto praktinius klausimus. Pavyzdžiui: kaip galima išmokti meilės meno jo nepraktikuojant?
Pasak E. Fromm, meilės praktika reikalauja kelių svarbių dalykų: disciplinos, susitelkimo, kantrybės ir gilaus atsidavimo. Taip pat reikia tokių savybių kaip – gebėjimas mąstyti objektyviai ir noras įveikti savo narcisizmą.
Meilės menas pagal Erich Fromm
LIKTI VIENAM SU SAVIMI
Gebėjimas susikaupti – tai gebėjimas pabūti vienam su savimi, beje, šis gebėjimas yra būtina sąlyga gebėjimui mylėti. Jei žmogus prisirišęs prie kito žmogaus todėl, nes šis negali „atsistoti“ ant kojų, jis gali būti jo išsigelbėjimas gyvenime, tačiau toks požiūris nebus tikros meilės požiūris.
Paradoksalu, bet gebėjimas būti vienam su savimi yra gebėjimo mylėti sąlyga. Kiekvienas, kuris bandė pabūti vienas su savimi, supras, kaip tai sunku. Jis gali jaustis neramus, susijaudinęs ar net patirti stiprų nerimą. Jis bus linkęs racionalizuoti savo valios trūkumą tęsti šį bandymą, manydamas, kad susikaupimas neturi jokios vertės, kad jis yra tiesiog kvailas, atima per daug laiko ir pan.
Jis taip pat pastebės, kad jo galvoje sukasi įvairios mintys, jos jį užvaldo.
Jis galvoja apie dienos planus, apie kokius nors sunkumus būsimame darbe, svarsto, kur eiti vakare, arba apie kitus dalykus, kurie ateina į galvą, o ne apie tuštumą.
Gali padėti kai kurie pratimai. Pavyzdžiui, atsisėskite (ne per daug atsipalaidavę ir ne per daug įsitempę), užmerkite akis ir pabandykite priešais save pamatyti baltą dėmę, tada pabandykite pašalinti visus išsibarsčiusius vaizdinius ir mintis; pabandykite sekti savo kvėpavimą, negalvoti apie jį ir nekontroliuoti, bet sekti jį – kvėpuoti, jausti jį; toliau pabandykite pajusti savo „aš”; aš esu aš pats, mano galių centras, mano pasaulio kūrėjas.
Šį susikaupimo pratimą reikėtų atlikti kiekvieną rytą bent dvidešimt minučių (jei įmanoma, ir ilgiau) ir kiekvieną vakarą prieš miegą.
NUOLANKUMAS IR OBJEKTYVUMAS
Meilė, priklausanti nuo narcisizmo nebuvimo, reikalauja ugdyti nuolankumą, objektyvumą ir protą. Šiam tikslui turi būti skirtas visas gyvenimas. Nuolankumas ir objektyvumas, kaip ir meilė, yra neatsiejami.
Negaliu būti tikrai objektyvus savo šeimos atžvilgiu, jei negaliu būti objektyvus kitų žmonių atžvilgiu, ir atvirkščiai.
Jei noriu išmokti meilės meno, turiu siekti objektyvumo kiekvienoje situacijoje ir tapti imlus situacijoms, kuriose nesu objektyvus. Turiu stengtis įžvelgti skirtumą tarp savo asmens įvaizdžio ir jo elgesio, kurį suvokiu narciziškai iškreiptai, ir tikrojo asmens, egzistuojančio neatsižvelgiant į mano interesus, poreikius ir baimes.
Objektyvumas ir protingumas yra pusė kelio į meilės meną – jo reikia siekti su visais žmonėmis, su kuriais tenka bendrauti. Jei kas nors nori išlaikyti objektyvumą mylimo žmogaus atžvilgiu, tačiau mano, kad gali apsieiti be jo santykiuose su kitais žmonėmis, netrukus įsitikins, kad pralaimi ir pirmuoju, ir antruoju atveju.
Taip pat skaitykite:
- Jautrūs žmonės: kodėl jiems sunku užmegzti ir palaikyti santykius?
- Kaip sužinoti, ar jūsų santykiai turi ateitį?
Parašyti komentarą