Meilė… Jai skirta milijonai dainų ir knygų, ji daugelio filmų pagrindinė herojė. Būtent šis jausmas gali paliesti jautriausias sielos stygas ir priversti pajusti, kaip „išauga“ sparnai. Meilė sukelia norą rūpintis ir palaikyti, įkvepia naujiems pasiekimams, skatina tapti geresniais. Tai jausmas, kurio neįmanoma išmatuoti ar iki galo suprasti, tačiau jis daro mūsų gyvenimą prasmingą ir visavertį, suteikia jam gilumo ir džiaugsmo.
Meilė neateina „pagal užsakymą“. Ji ir išnyksta, regis, staiga… Kaip tai atsitiko? Tiek daug emocijų, džiugių ir ne tokių džiugių, tiek daug bendrų akimirkų. Kur visa tai dingsta? Ir svarbiausia – kodėl?
Blėstančios meilės priežastys
Nesuvokimas, kas yra meilė
Deja, dauguma žmonių net neįsivaizduoja, kas yra meilė. Nuo ko ji prasideda ir kaip reikia mylėti. Daugelis žmonių nesusimąsto apie tikrąją prasmę ir nesuvokia, kad meilė neturi nieko bendra su troškimu ką nors turėti. Kad meilė visų pirma yra labai ilga kelionė. Ir ji prasideda ne iš išorės, o kiekvieno iš mūsų viduje.
Daugelis į veiksmažodį „mylėti“ įdeda norą patenkinti savo užgaidas. Iš serijos „aš mėgstu mėsą“, kur visa šios „meilės“ prasmė suvedama į grandinėlę: mėgstu mėsą – turiu gauti (nusipirkti) – paruošti – suvalgyti – buvo skanu – esu sotus.
Emocinio artumo praradimas
Kartais mylimus žmones laikome savaime suprantamu dalyku. Romantinis laikotarpis jau praeityje, viskas stabilu. Kam stengtis ką nors daryti, kai mylimas žmogus jau šalia? Kam jam sakyti „aš tave myliu“, jei viskas aišku – esate kartu. Štai čia atsiranda pirmieji santykių įtrūkimai, į kuriuos „nuteka“ meilės energija.
Jei tikrai mylite, stengsitės skirti dėmesio savo mylimajam. Jums rūpės, kaip jis/ji jaučiasi, kokios mintys jį/ją kamuoja. Stengsitės nepriklausomai nuo nuotaikos ir nuovargio laipsnio kasdien bent šiek tiek laiko skirti nuoširdiems pokalbiams su partneriu. Juk emocinis artumas yra vienas pagrindinių darnios sąjungos raktų.
Fizinio intymumo praradimas
Fizinis intymumas – tai įvairus lytėjimo kontaktas: kai laikotės už rankų, bučiuojate mylimąjį, apkabinate. Fizinis intymumas – tai uždėti galvą jam ant peties, kai kartu žiūrite filmą, žaisti su jo plaukais ir glostyti galvą…
Tikrai daugelis žino, kad intymūs santykiai skatina endorfinų – „džiaugsmo“ hormonų – išsiskyrimą. Tačiau paprastas bučinys gali pakelti nuotaiką ne mažiau. Dovanodami vienas kitam švelnius žvilgsnius, bučinius, lengvus prisilietimus, padedate klestėti savo meilei.
Ženklai, kad jūsų meilė po truputį miršta…
Amerikiečių psichologas, Vašingtono universiteto psichologijos profesorius John Gottman įvardijo tris pagrindinius ženklus, kurie rodo, kad meilė palieka jūsų santykius:
Skausmingų emocijų vyravimas
Visi be išimties naudojame emocines reakcijas, kad informuotume kitus. Kai poroje yra vietos meilei, net trumpalaikiai bendravimo sutrikimai netampa problema, nes juos užgožiame teigiamais jausmais. Bet kokius santykiuose atsiradusius nelygumus stengiamės kompensuoti ieškodami priežasčių ir pasekmių – pavyzdžiui, tai gali būti vienam iš partnerių nutikęs stresą keliantis įvykis.
Tačiau jei meilė „vos kvėpuoja“, net ir gerus partnerio poelgius užgožia kitos neigiamos emocijos. Dėl to nuolatinis gyvenimas „į minusą“ verčia žmones atsitraukti vienas nuo kito, o atstumas tarp jų vis didėja.
Reagavimo į mažus prašymus stoka
Kai esame santykiuose, tikimės vienas kito pagalbos ir paramos. Tačiau iš tiesų norime būti išklausyti. Ir smulkmenos čia turi didelę reikšmę. Pavyzdžiui, jei partneris mums sako: „Man buvo bloga diena“, jis nori, kad paprašytume jo papasakoti, kas nutiko. Arba, pavyzdžiui, kai moteris sako: „Aš taip pavargau plauti indus“, ji nori pasakyti: „Prašau, padėk man ir padaryk tai už mane šiandien“.
Kai maži prašymai poroje ignoruojami – atsiranda susvetimėjimas. Iš pradžių jis gali būti nepastebimas, tačiau emocinis atstumas sparčiai auga.
Negatyvūs konfliktai
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau konfliktinės situacijos yra puikus būdas norint užmegzti ryšį. Būtent per juos galime geriau suprasti, ko reikia mūsų partneriui. Tačiau kai ginčai tampa dažni ir juos lydi dideli emociniai protrūkiai bei kritika, o po jų nevyksta ramus dialogas, tai yra nerimą keliantis signalas.
Kupini negatyvumo konfliktai gali sukelti paniekos vienas kitam jausmą ir visišką nenorą ką nors taisyti. Tokių situacijų skausmas verčia mus atsitraukti. Dėl to nutrūksta ir emocinis, ir fizinis ryšys. O jei nėra kontakto, nėra vietos ir meilei.
Išvada
Meilė – tai noras dalytis. Meilė yra vienintelis dalykas, kuris nesumažėja, o priešingai – padidėja, kai ją kam nors dovanoji. Ir tai tikrai ne „laimingas bilietas“, o nenuilstamas darbas su savimi. Nes dalytis galima tik tuo, kuo esi pripildytas.
Užduokite sau klausimą: „Ką dabar galiu duoti savo artimam žmogui?“. O tada paklauskite savęs: „Ar moku mylėti?“.
Parašyti komentarą