Kodėl vieni žmonės ir veidai mums patinka, o kiti – ne? Jei tai tik skonio reikalas, ar verta dėl to ginčytis? Psichologai Jeremy Wilmeris ir Laura Jermyn nagrinėja šią problemą.
Ar tiesa, kaip manė rašytojas Oskaras Vaildas, kad „grožis slypi stebėtojo akyse”? Tyrimai patvirtina šią prielaidą, nes 50 proc. atvejų apie žmonių patrauklumą sprendžiame remdamiesi savo gyvenimo patirtimi.
„Jei manęs ir jūsų paprašytų įvertinti žmonių nuotraukas pagal jų patrauklumą, galiu jus patikinti, kad pusę atvejų mūsų nuomonės sutaptų”, – sako psichologas Jeremy Wilmeris.
Tyrimą, kurį jis atliko kartu su kolegomis, sudarė dvi dalys. Pirmiausia 35 000 žmonių įvertino kelias dešimtis portretų pagal jų patrauklumo lygį.
Iš ankstesnių tyrimų žinome, kad daugumai mūsų patinka simetriški veidai. Pusėje pasirinkimo atvejų dalyvių pasirinkimą lėmė simetrija ir šiuolaikiniai grožio standartai. O kaip dėl kitos pusės? Kokiu principu jie pasirinko patrauklius veidus? Pasirodo, kad apie asmens patrauklumą sprendžiame pagal savo asmenines nuostatas.
Panašaus eksperimento metu buvo pasirinktos (kaip dalyviai) 547 dvynių poros. Tai buvo daroma siekiant ištirti genetiškai identiškų žmonių, kurie augo tokiomis pačiomis sąlygomis, reakcijas. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kokį vaidmenį vertinant žmonių patrauklumą atlieka prigimtis ir auklėjimas.
„Jei genai atlieka pagrindinį vaidmenį, tuomet dvynių pasirinkimai turėtų būti visiškai vienodi, – samprotavo Jeremy Wilmer, – tačiau, kita vertus, jei šeimos aplinka ir socialinis auklėjimas atlieka didelį vaidmenį, tuomet galėtume tikėtis, kad dvynių pasirinkimai taip pat sutaps.
Tačiau eksperimento rezultatai paneigė šią prielaidą. „Nustatėme, kad, nepaisant genetinio dvynių panašumo, jų estetinės preferencijos labai skyrėsi”, – pažymėjo mokslininkas. Pasak jo, taip yra todėl, kad patrauklumą vertiname remdamiesi savo asmeninėmis preferencijomis, kurioms neturi įtakos genų panašumas ar bendra vaikystė. Mūsų skoniui įtakos turi emocijos ir patirtis, kurią patyrėme susidūrę su kito žmogaus išvaizda.
Kas lemia mūsų pasirinkimus? Kokie žmonės, mūsų manymu, yra gražūs? Psichologė Laura Jermyn iškėlė keletą hipotezių: „Jei žiūrite į žmogų ir siejate jį su kažkuo maloniu, jo veidas atrodys gražesnis”, – aiškina ji. – Ir atvirkščiai. Jei kieno nors išvaizda kelia neigiamas asociacijas, niekada nepavadintumėte to žmogaus patraukliu – jo veido bruožai jums būtų nemalonūs. Štai kodėl, dažnu atveju, mūsų draugai mums yra gražesni už tik šiek tiek pažįstamus žmones. Visa tai susiję su teigiamomis emocijomis, kurias patiriame.
Tačiau tai dar ne viskas. Jei jūsų giminaičių ir draugų veido bruožai, kurie jums atrodo gražūs, sutampa su žmonių, kurių nepažįstate veido bruožais, labiau tikėtina, kad jie jus trauks ir bus jums malonūs. Kita vertus, jei veidas neturi jokių jums pažįstamų bruožų, mažiau tikėtina, kad jis jums patiks.
Paprasčiau tariant, mūsų skoniui įtakos turi ne aplinka, kurioje užaugome, ne genai ar visuotinai pripažinti standartai, o emocijos ir patirtis, kurią patiriame dėl kieno nors išvaizdos. Mokslininkai nenustoja tyrinėti šios temos, ir kas žino, kas dar bus atrasta? Tačiau kol kas mokslas skelbia: taip, grožis priklauso nuo žiūrinčiojo akių.
Taip pat skaitykite:
Parašyti komentarą