Vaikystėje mus moko, kad sakyti tiesą yra gerai, o meluoti – blogai. Mes užaugame, užmezgame santykius ir susiduriame su dilema: sąžiningumas ar „nekaltas“ melas?
Pateikiame tris istorijas, kurios įrodo: kartais neverta atskleisti visos tiesos.
Ar būtina atskleisti visą tiesą?
Melas dėl bendros ateities
„Kai susipažinau su Algirdu, už nugaros jau turėjau dvi nepavykusias santuokas, – prisimena 38 metų Roberta. – Jis man papasakojo, kad jo šeimoje visada tuokiamasi vieną kartą ir visam gyvenimui, o jo tėvai nepriimtų į šeimą išsiskyrusios moters. Pasakiau jam, kad iki jo turėjau tik trumpalaikius romanus. Po trijų mėnesių jis man pasipiršo”.
Tiesa ta, kad santykių pradžioje neverta iš karto atskleisti kai kurių asmeninio gyvenimo momentų – tai gali atstumti arba įžeisti.
Maksimalizmas
Daugelis porų mano, kad jie privalo vienas kitam sakyti tiesą. Psichologai tai vadina tipišku maksimalizmo pavyzdžiu, kuris yra labiau žalingas nei naudingas.
Pavyzdžiui, žmona prisipažino vyrui apie neištikimybę. Bet ar ji pagalvojo apie tai, kaip jis dabar gyvens? O jei jie turi vaikų, ar ji apsvarstė skyrybų galimybę su visomis iš to „išplaukiančiomis“ pasekmėmis? Tikriausiai ne.
Beje, pasitaiko, kad už prisipažinimų, kurie atneša tik skausmą partneriui, slypi ne patys geriausi motyvai:
- noras suvesti sąskaitas, mintis „tegul ir jis pajunta, kaip blogai jaučiuosi aš”;
- savanaudiškumas: „aš darau, kaip noriu, o tu su tuo turėsi susitaikyti”.
„Prieš porą metų mano žmona vėl pradėjo dirbti, – pasakoja 46 metų Ignas. – Pastaruosius 14 metų ji buvo užsiėmusi tik namais ir dukros auklėjimu, o įsidarbinusi vis dažniau vykdavo į komandiruotes, kurios mane labai pykdė (juk kartu vykdavo ir kolegos vyrai).
Negalėjau to pakęsti ir „smogiau“ pirmas. Vienos iš jos kelionių metu ją išdaviau ir viską jai papasakojau. Tikėjausi, kad reakcija į atvirumą bus atsakomoji išpažintis. Tačiau žmona atsakė, kad apie neištikimybę net negalvojo, tiesiog norėjo mūsų šeimai suteikti daugiau finansinio stabilumo.“
Asmeninės ribos
Kiekvienas žmogus turėtų turėti savo interesus ir tą gyvenimo dalį, į kurią niekam, net ir artimiausiems, neleidžia kištis. Moteris neprivalo pasakoti vyrui, apie ką kalbasi su draugėmis…
Jei santykiai grindžiami pasitikėjimo, pagarbos ir asmeninių ribų laikymosi principais, nereikšmingos paslaptys tik sustiprins sąjungą.
Be abejo, būtina suvokti, kokie motyvai verčia jus apgaudinėti partnerį arba nesakyti jam tiesos. Sąžiningas atsakymas į klausimą: „Ką man duos šis melas ir kaip jis paveiks mano santykius?” padės suprasti savo jausmus ir emocijas.
„Kiekvieną vasarą skrendu aplankyti draugės į Italiją, – pasakoja 27 metų Kristina. – Iki ryto linksminamės klubuose, dieną apsipirkinėjame, o vakarais prie šampano taurės plepame apie viską… Kam apie tai pasakoti vyrui? Jam patogiau galvoti, kad visą dieną guliu paplūdimyje su knyga. Dėl to jaučiuosi paslaptinga ir geidžiama. Grįžtu laiminga ir suteikiu jam gerą nuotaiką”.
IŠVADA
Melas santykiuose gali būti naudingas tik „vienkartiniam naudojimui”: jei tai pradeda tapti įpročiu – gresia pavojus. Nėra prasmės kurti tokius santykius, kurių pagrindas bus melas. O į moters klausimą, ar ji priaugo svorio, visada geriau atsakyti neigiamai…
Parašyti komentarą