Manoma, kad susitarimai su “Apple” slopino konkurenciją ir leido “Google” gauti daugiau nei 300 mlrd. dolerių metinių pajamų iš reklamos. Bausmė “Google” gali apimti reikalavimą atskirti “Alphabet” paieškos verslą nuo kitų produktų. Vėliau bus surengtas atskiras posėdis dėl bausmės.
JAV federalinis teisėjas priėmė svarbų sprendimą, kad “Google” neteisėtai monopolizavo paieškos sistemų rinką. Tai buvo pirmas per du dešimtmečius aukšto lygio antimonopolinis sprendimas prieš technologijų milžinę.
Teisėjas Amit Mehta nusprendė, kad “Google” daugiamilijardiniai sandoriai su tokiomis bendrovėmis kaip “Apple” dėl jos paieškos sistemos diegimo išmaniuosiuose telefonuose ir žiniatinklio naršyklėse kaip numatytoji, slopino konkurenciją.
286 puslapių teisėjo nutartyje pažymima, kad šie susitarimai dėl integruotos paieškos leido “Google” dominuoti pasaulinėje paieškos sistemų rinkoje, kasmet gaunant daugiau kaip 300 mlrd. dolerių pajamų, daugiausia iš reklamos.
Sprendime teigiama, kad šie susitarimai apima didelę dalį paieškos rinkos ir riboja konkurentų galimybes. Teisėjas taip pat teigė, kad “Google” monopolija leido bendrovei nuolat didinti internetinės reklamos kainas, nesulaukiant didelės konkurentų reakcijos.
Nepaisant to, teisėjas taip pat pažymėjo, kad “Google” nėra monopolininkė bendroje paieškos reklamos rinkoje. Jis priminė, kad kitos svarbios interneto platformos, tokios kaip “Amazon” ir “Walmart”, įžengė į su paieška susijusios reklamos erdvę, sudarydamos konkurenciją “Google” dominavimui.
Kas dabar laukia “Google?
Teisėjas Mehta planuoja surengti atskirą posėdį, kad nustatytų “Google” bausmę. JAV teisingumo departamentas dar nepaskelbė, kokių konkrečių pakeitimų sieks.
Abi šalys iki rugsėjo 4 d. turi pateikti siūlomą bylos nagrinėjimo tvarkaraštį, o rugsėjo 6 d. numatoma konferencija dėl padėties. Tarp galimų priemonių galėtų būti “Alphabet” paieškos verslo atskyrimas nuo kitų produktų, pavyzdžiui, “Android” ar “Chrome”.
Ekspertai tikisi, kad procesas bus ilgas ir prieštaringas.
Buvęs Federalinės prekybos komisijos pirmininkas ir Džordžo Vašingtono universiteto profesorius Viljamas Kovačikas (William Kovacic) prognozuoja, kad šiais metais teisių gynimo priemonių klausymai truks savaitę, o visas procesas gali užsitęsti iki 2024 m. pabaigos.
Vanderbilto universiteto Teisės mokyklos antimonopolinės teisės profesorė Rebecca Howe Allensworth taip pat tikisi ilgos kovos, kuri dėl įtemptų derybų dėl teisių gynimo priemonių gali trukti iki metų.
Iš galimų sprendimų rimčiausias galėtų būti “Google” išskaidymas siekiant sumažinti jos dominavimą paieškos ir interneto reklamos srityje, nors Allensworth mano, kad tai mažai tikėtina.
Ji mano, kad labiau tikėtinas rezultatas – teismo draudimas, kuriuo “Google” būtų įpareigota nutraukti teismo nustatytą netinkamą elgesį. Tai galėtų apimti pelningų sandorių su tokiomis bendrovėmis kaip “Apple” ir “Mozilla“, kurie padeda įtvirtinti “Google” kaip numatytoji paieškos sistema populiariuose įrenginiuose, pakeitimą.
Kita galima teisių gynimo priemonė, sakė Allensworth, galėtų būti reikalavimas, kad “Google” dalytųsi duomenimis ar net tam tikra informacija apie savo paieškos algoritmus su kitomis bendrovėmis. Tačiau ji pripažįsta, kad teismai paprastai nenoriai taiko tokias priemones tarp konkurentų.
Visa tai neįvyks greitai
Nepaisant teismo sprendimo, bet kokie reikšmingi pokyčiai gali užtrukti ilgai. Google jau paskelbė ketinanti apskųsti sprendimą, todėl bet kokių teismo nurodymų įgyvendinimas gali užsitęsti.
Apeliaciniai teismai sprendimus dėl atsakomybės ir teisių gynimo priemonių paprastai nagrinėja kartu, tačiau “Google” gali pateikti apeliacinį skundą Aukščiausiajam Teismui ir prašyti uždrausti atlikti pakeitimus, kad jų būtų išvengta, kol byla bus iki galo išspręsta.
Galutinis rezultatas taip pat gali priklausyti nuo kito prezidento Teisingumo departamento pozicijos. Istoriniai precedentai, pavyzdžiui, George’o W. Busho administracijos sprendimas “Microsoft” byloje, rodo, kaip administracijos pasikeitimas gali paveikti antimonopolinių bylų baigtį.
Šis sprendimas gali lemti didžiausią įmonių skilimą JAV nuo pat telekomunikacijų milžinės AT&T žlugimo 1984 m.
