Kai kurie iš mūsų 40-ąjį gimtadienį laiko pabaigos pradžia. Jie bijo ateities, laikosi nemėgstamos darbo vietos ir pradeda aktyviai kritikuoti „jaunimą“. Paprastai tai atsitinka, kai žmogus atsisako mokytis iš savo patirties. Kokių pamokų galime pasimokyti iš savo praeities?
NUOLAT GALVOSITE, KĄ PASAKYS KITI – NIEKO NEPASIEKSITE
Normalu bijoti vertinimo. Vis tik, nėra gerai leisti šiam jausmui jus visiškai užvaldyti ir, paraudus dėl to, ką jau padarėte, bijoti žengti kitą žingsnį. Viena svarbiausių pamokų, kurias galima išmokti, yra tai, kad geriausias atsakas į kitų žmonių priekaištus, komentarus ir kritiką yra tyla. Daugelis skundų nėra verti jūsų dėmesio.
„TADA“ NETURĖSITE DAUG LAIKO MĖGAUTIS GYVENIMU
Mes tikrai suprantame, kad mūsų amžius yra trumpas, tik tada, kai suvokiame, kad jaunystė praėjo. Kai esame dvidešimtmečiai, būname tikri, kad mūsų laukia visas gyvenimas – ir to pakaks surasti save bei sukurti sveikus santykius. Deja, laikas lekia prieš mus.
Neatidėliokite gyvenimo ir jo pokyčių iki mitinio momento, kai pagaliau būsite pasiruošęs – greičiausiai, tokia akimirka niekada neateis. Ženkite savo svajonės link, kad ir mažais žingsneliais, bet kiekvieną dieną.
SVARBU BENDRAUTI SU ĮVAIRAUS AMŽIAUS ŽMONĖMIS
Jaunesni už jus žmonės padės išlaikyti optimizmo jausmą ir tikėjimą, kad viskas yra įmanoma, o vyresni draugai suteiks daugiau išminties bei racionalumo.
SANTYKIAI YRA TARSI BULVYTĖS
Daugelį metų mes linkę „kramtyti“ tai, ką jau seniai reikėjo išspjauti, ir saugoti tai, ko nepavyks išsaugoti.
Ką daryti? Išmokti džiaugtis vienatve, kad ji būtų siejama ne su baimės jausmu, o su nuoširdžiu malonumu. Taip pat atsisakyti meilės ir draugystės ryšių, kurie priverčia kentėti.
„NENAUDINGŲ IŠLAIDŲ KLAIDOS“ SUKELIA RIMTŲ PASEKMIŲ
Nenaudingų išlaidų klaidos yra psichiniai iškraipymai, dėl kurių priimdami sprendimus dažnai atsižvelgiame į patirtas išlaidas. Tai verčia mus galvoti, kad neturėtume mesti darbo ar išsiskirti vien todėl, kad jau daug laiko ir energijos investavome į darbą ar santykius.
Taip, niekas negrąžins mūsų išlaidų. Tačiau nepalikdami nemylimo darbo, mes ir toliau tam skiriami savo gyvenimo metus ir kenčiame. Užduokite sau klausimą: „O jei nebūčiau investavęs į tai savo laiko, pinigų ar pastangų, ar tęsčiau visą tai?“ Jei atsakymas yra neigiamas, eikite toliau nesigailėdamas.
TIKĖJIMAS, KAD BŪSITE LAIMINGAS, „KAI TIK…“, YRA TIKRAS KELIAS Į NE LAIMĘ
Mes įpratę manyti, kad laimę turi sąlygoti kažkas. Esą tikrai pasijusime geriau, „kai tik“, „jei“ ir „su sąlyga, kad“ pasieksime tam tikrą tikslą – gausime paaukštinimą, uždirbsime daugiau pinigų, pirksime išsvajotą automobilį ir pan. Bet jei pats judėjimas link tikslo jūsų nedžiugina, didelė tikimybė, kad jūsų džiaugsmas bus trumpalaikis paskirties vietoje.
Kokią išvadą galima padaryti? Atėjo laikas nebebijoti savo klaidų ir pradėti atsižvelgti į tų, kurie ėjo priešais jus, patirtį.
Taip pat skaitykite:
