Daugelis žmonių nepasitiki psichoterapija, nepaisant to, kad jos veiksmingumas jau seniai įrodytas. Kokie stereotipai trukdo rimtai žiūrėti į psichologinę pagalbą? Pasidomėkime drauge.
TIK PSICHIKOS SUTRIKIMŲ TURINTYS ŽMONĖS KREIPIASI Į PSICHOTERAPEUTĄ
Baiminamasi, kad jei kreipsimės į psichoterapeutą, mums bus užklijuota „psichinio ligonio“ etiketė. Tai šimtaprocentinis mitas. Psichoterapija nėra gydomoji praktika. Tuo ji skiriasi nuo psichiatrijos. Psichoterapija yra praktika, leidžianti asmeniui įsisavinti darbo su savimi įrankius.
Galite padaryti analogiją su sportu: žmogus eina į sporto salę ir tikisi gauti trenerio patarimą įvairiais jam rūpimais, su sportu susijusiais klausimais. Psichoterapeutas yra tas pats treneris – tik ne sporto, bet psichologijos srities.
MES GALIME SAU PADĖTI SKAITYDAMI „PROTINGAS“ KNYGAS APIE PSICHOLOGIJĄ
Apskritai psichoterapija nėra siekiama padidinti mūsų žinias apie save. Psichoterapija nėra mokslas. Tai yra ypatinga praktika, dėl kurios žmogus gauna ne žinias apie save, o gebėjimą susitvarkyti su savimi. Gebėjimas suprasti savo poreikius, užmegzti santykius, rasti prasmes – tai psichoterapija.
Šie įgūdžiai neįgyjami skaitant knygas. Jie gali gimti tik bendraujant su kitu asmeniu. Juk ir nuo kūdikystės negalime visapusiškai vystytis, jei šalia nėra kito žmogaus. Psichoterapija veikia su realybe, kurios negalime įvaldyti vieni.
GERIAUSIA PSICHOTERAPIJA YRA PILIULĖ
Tikėjimas, kad vaistai gali pakeisti terapiją, kyla iš baimės ir nepasitikėjimo. Psichoterapijos baimė yra poveikio baimė. Be to, atrodo daug lengviau gerti tabletes nuo depresijos ir gyventi laimingai.
Žinoma, yra sąlygų, kai negalima apsieiti be vaistų. Geras terapeutas tai visada pamatys. Tačiau daugeliu atvejų jis nagrinėja sąlygas, kurioms esant tabletės neegzistuoja. Nėra tabletės, kuri padėtų rasti gyvenimo prasmę ar išmoktų kurti santykius su žmonėmis. Vaistų nuo susierzinimo ar dirglumo taip pat nėra. Būtent tuo užsiima psichoterapija.
Tyrimai rodo, kad sergant bulimija, anoreksija, depresija, turint seksualinių sutrikimų, psichoterapija rodo ne mažesnį ir net didesnį veiksmingumą nei vaistų terapija. Kodėl? Nutraukus šiuos sutrikimus tabletėmis, simptomai išnyksta. Bet žmogus neišmoksta bendrauti kitaip. Jis išlieka toks pats, koks buvo.
PSICHOTERAPEUTAS YRA ŽMOGAUS „SKAITYTUVAS“
Dažnai baiminamasi, kad psichoterapeutas jus „skaito“ kaip atvirą knygą. Kai kurie mano, kad dėl to psichoterapeutas negali būti įprastas pašnekovas: pokalbyje su jumis jis nedelsdamas analizuoja jūsų žodžius ir nustato diagnozes. Žinoma, kaip ir bet kuris specialistas, jis kuria tam tikrą realybės suvokimo būdą. Bet šiuos profesinius įgūdžius terapeutai naudoja pradėdami terapiją.
Terapeutai yra specialiai apmokyti atskirti asmeninį bendravimą ir darbą. Jei žmogus nuolat veiktų „Aš esu terapeutas“ režime, jis perdegs. Tai sunkus ir emociškai alinantis darbas.
PSICHOTERAPIJA TRUNKA DAUGELĮ METŲ
Yra profesinis anekdotas: Mirė senas psichoanalitikas ir sako sūnums: „Aš palieku namus tau, banko sąskaita tau, o tau, mano mylimas sūnus, palieku vertingiausią dalyką – savo klientą“. Iš tiesų, pasitaiko, kad klientai psichoterapinius užsiėmimus lanko daugybę metų.
Tačiau dabar, dažniausi, naudojami trumpalaikiai metodai, kai efektas pasiekiamas per tris ar šešis mėnesius. Po šešių mėnesių, paprastai, pastebimas reikšmingas pagerėjimas. Jei tai neįvyksta, verta pagalvoti apie kito specialisto paiešką.
VISIEMS REIKALINGA PSICHOTERAPIJA, NES VISI TURI TRAUMŲ
Pagal šią idėją kiekvienas žmogus patiria vaikystės traumų, kurios dramatiškai lemia tolesnį jo gyvenimą ir kelia problemų. Šis klaidingumas nuo senų laikų yra įsišaknijęs psichoanalizėje. Bet nuo to laiko psichoterapija pajudėjo į priekį. Atsirado naujų metodų, kurie pasirodė esąs veiksmingi.
Be abejo, jei apsilankysite pas psichoanalitiką, jis tikrai jūsų vaikystėje ras ką nors, su kuo galima dirbti. Tobulų šeimų nėra. Mes visi turime dramatiškų vaikystės istorijų. Deja, bet būna, kad žmonės praeityje randa ir tai, ko nebuvo.
Aštuntajame dešimtmetyje JAV kilo daugybė teismo procesų, susijusių su tuo, kad psichoanalitikai „iškasė“ klaidingus klientų prisiminimus – apie išprievartavimą, apie priekabiavimą ir pan. Mūsų atmintis paprastai nėra labai patikima ir turi galimybę konfigūruoti prisiminimus. Taigi, jūs turite būti atsargūs pasinerdami į įvairius praeities prisiminimus.
Šiais laikais psichoterapija, dažniausiai, vyksta remiantis kognityvine-elgesio terapija. Ji dirba su mūsų nuostatomis, įsitikinimais. Moko jus reguliuoti savo būseną bei emocijas dirbant su mintimis. Tai vienas populiariausių šių dienų metodų. Jame visiškai nėra darbo su praeitimi.
Be abejo, jei jus kankina pasikartojantys skaudūs prisiminimai, kurie trukdo gyventi visavertį gyvenimą, tikrai verta kreiptis į psichoanalitiką. Nekentėkite ir nelaukite – jūs verti, kad jums padėtų.
Taip pat skaitykite:
- Testas: 1 minutės psichologinis testas pasakys visą tiesą apie jus
- 93 metų psichologės patarimai, padėsiantys išsaugoti meilę