Dažnai manoma, kad empatija yra užuojautos sinonimas. Daugeliu atvejų tai tiesa, tačiau nereikėtų pamiršti, kad gebėjimas „skaityti” kitų žmonių būseną dažnai naudojamas ir savanaudiškais tikslais.
EMPATIJOS RŪŠYS
Emocinė
Psichologijoje yra naudojamas terminas „emocinis užkratas“, kuris reiškia, kad mus supantys žmonės perduoda mums savo jausmus ir nuotaikas. Tai vadinama emocine empatija. Pavyzdžiui, jei kas nors plaktuku trenkia kažkam per pirštą, mes susiraukiame ir susigūžiame, tarsi mums taip pat skaudėtų. Jei matome, kad verkia mylimo žmogaus netekęs žmogus, susigraudiname.
Kognityvinė
Žmonėms būdinga ir kognityvinė empatija – gebėjimas suvokti pašnekovo minčių eigą ir psichologinę nuotaiką. Beveik visada galime atspėti, ką kitas žmogus galvoja, ir įsijausti į jo poziciją. Gebėjimas analizuoti kitų būseną leidžia numatyti tolesnę įvykių raidą.
KAIP EMPATIJA PADEDA MANIPULIUOTI KITAIS?
Empatija dažnai tapatinama su įsijautimu. Kai kieno nors skausmas ir liūdesys rezonuoja mumyse, mes norime palaikyti ir paguosti. Būtent empatija skatina mus norėti padėti ir atlikti nesavanaudiškus veiksmus. Ji atveria kelią bendradarbiavimui. Juk jei sugebame priimti kito požiūrį ir atsižvelgti į abipusius interesus, tikėtina, kad susitarsime ir galėsime dirbti kartu.
Vis dėlto ne visi socialiniai ryšiai grindžiami savitarpio pagalba, dosnumu ir gerumu. Kartais sutinkame tokių žmonių, kurie siekia sugriauti mūsų planus, pergudrauti, apgauti ir pakenkti. Tokie santykiai primena šachmatų partiją. Norint laimėti, reikia pergudrauti priešininką ir išnarplioti jo ketinimus. Suprasti, kaip jis mąsto ir ką darys.
Dažnai siekdami savo tikslų mūsų priešininkai pradeda apsimetinėti. Mes net nesuvokiame, koks klastingumas gali slėptis po geranoriškumo regimybe. Tačiau kaip jiems pavyksta užgniaužti mūsų budrumą? Viskas priklauso nuo įsijautimo, todėl pasaulyje yra tiek daug talentingų sukčių. Jų sėkmę lemia neprilygstamas gebėjimas žaisti mūsų jausmais.
Sukčiai kruopščiai išstudijuoja auką, kuria ketina pasinaudoti. Jie geba atpažinti silpnąsias vietas, įžvelgti kituose godumą, vienatvę ar neviltį. Jiems nieko nekainuoja įsiskverbti į mūsų mintis…
Tačiau nemanykite, kad tik sukčiai naudojasi empatija nedoriems tikslams. Mes visi kartais sukčiaujame ir apsimetinėjame – norėdami išvengti bausmės, bandydami neįžeisti kieno nors jausmų, atkeršyti, pasipelnyti… Tyrimų duomenimis, dauguma žmonių meluoja vidutiniškai kartą ar du kartus per dieną. Kuo atidžiau žmogus stebi kitų žmonių emocijas, tuo geriau jam pavyksta meluoti.
Apgaulės menas remiasi empatija. Kad melas atrodytų įtikinamas, reikia išsiaiškinti, kas vyksta pašnekovo galvoje: apskaičiuoti, ką jis žino ir ko nežino, numatyti galimus klausimus, kalbėti taip, kad nekiltų abejonių dėl sąžiningumo, suprasti, ką jis galvoja bei jaučia ir kaip ketina elgtis. Vadinasi, norint ką nors suklaidinti, reikia išnaudoti visą empatijos potencialą.
KAIP IŠMOKSTAME MELUOTI IR MANIPULIUOTI?
Žmonės išmoksta meluoti sulaukę dvejų ar trejų metų. Tikriausiai kiekvienas yra sutikęs vaikų, kurie vos išmokę kalbėti, jau bando negrabiai meluoti.
Žvelgiant iš amžiaus psichologijos perspektyvos, kognityvinė empatija vaidina lemiamą vaidmenį ugdant polinkį meluoti.
Ekspertai nustatė, kad visi maži vaikai tam tikru etapu meluoja. Taip atsitinka, kai jie pirmą kartą suvokia, kad juos supantys žmonės yra skirtingi ir visi turi savų tikslų, sampratų ir įsitikinimų. Vos tik vaikas sužino, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą požiūrį į gyvenimą, jis iš karto pasinaudoja šiomis žiniomis manipuliuodamas.
Parašyti komentarą